Prieš įsigydami keturkojį pasidomėkite jo psichika

Šiais laikais apie gyvūnų priežiūrą, jų elgesio ypatumus galima rasti daugybę literatūros ir knygynuose, ir internete. Veikia begalė veterinarijos klinikų, tik turėk iš ko susimokėti. Todėl šeimai, prieš įsigyjant augintinį, rodos, problemų didelių nekyla. Aš irgi taip maniau.

Kai mūsų šeima įsigijo jau paaugusį šunelį, manėme, kad tik džiaugsimės - nieko daugiau. Tačiau, matyt, kiti žmonės jį atidavė būtent dėl šio keturkojo sveikatos problemų.

Nors šuo buvo pusės metų, dar nemokėjo pasiprašyti į lauką, tad teko kantriai mokyti. Kai augintinis jau lyg ir suprato, kad nedera teršti ten, kur gyvena, prasidėjo kitos bėdos. Tik priėjęs prie durų iš karto padarydavo savo reikalus.

Nuvedžiau šunelį į veterinarijos kliniką, esančią Žvėryne. Ten apžiūrėjo keturkojį, įtarė šlapimo pūslės problemas, išrašė vaistų. Tačiau tai nepadėjo. Šuns būklė ir toliau negerėjo.

Supratau, kad šie negalavimai yra susiję su jo psichika, tačiau realiai veterinarijos klinikose patarti, ką tokiu atveju daryti, nelabai kas gali.

Ir taip vargau kone metus, juk šuo - ne daiktas, neatiduosi jo kam pakliūva, grąžinti irgi jau buvo per vėlu.

Tiesiog šuo tikriausiai buvo gąsdintas, o gal net muštas, nes iš pradžių bijojo garsų, o jeigu pakeldavai ranką, siekdama kepurės, tuojau pat susigūždavo.

Manau, įsigyjant keturkojį iš kitų augintojų reikėtų labiau pasidomėti šuns priežiūros sąlygomis, nes visai tikėtina, kad į namus parsivesite gyvūną, turintį psichikos problemų, kaip kad buvo su mano šuneliu.

Laimei, jis jau pasveiko, nors tam prireikė labai daug kantrybės.