Psichinę paauglių sveikatą „pjauna“ depresija ir priklausomybė nuo alkoholio

„Anksčiau nėra buvę, kad vaikui nuo alkoholio išsivystytų psichozė, kaip žmonės sako, „baltoji karštinė“. O dabar jau turime tokių atvejų. Anksčiau nebūdavo priklausomybių nuo interneto, kompiuterinų žaidimų“, – pirmadienį minimą Pasaulinės psichikos sveikatos dieną naujas grėsmes vaikų ir paauglių sveikatai skaičiuoja Vilniaus psiciatrinės ligoninės vaikų ir paauglių psichiatrė Vita Poviliūnienė.

Paaugliai vartoja daugiau alkoholio

Pasak psichologės, vaikai ir paaugliai pradeda nuo energinių gėrimų, sidro, alaus, kalbėdami, kad šie gėrimai nestiprūs ir skanūs, ir dažnai įklimpsta į rimtas problemas.

„Matau, kad paaugliai, ko anksčiau nebūdavo, pradėjo vartoti daugiau alkoholio. Tai daro vis mažesni vaikai. Kai kurie vaikai net narkotikų pabandę būna.

Psichozių skaičius lieka toks pat, bet padaugėjo depresijų. Anksčiau visai nebūdavo priklausomybių nuo interneto, kompiuterinių žaidimų, dabar stacionare jau esame gydę priklausomų vaikų. Kartais jie linkę vieną priklausomybę pakeisti kita. Paauglės merginos dažnai patenka pas mus po suicidinių bandymų: savęs žalojimas nelaikomas blogu dalyku, kartais jis vaikams atrodo kaip didvyriškumas“, – pagrindines vaikų problemas įvardijo psichiatrė.

Ramiau nuteikti gali tik faktas, kad į psichiatrinę ligoninę nukreipiama mažiau valgymo sutrikimų kamuojamų paauglių merginų – gydytoja viliasi, kad taip yra dėl to, kad visuomenė, tėvai išmoko atpažinti šią ligą ir anksčiau imasi užkirsti jai kelią. Tačiau daugėja depresijos kamuojamų paauglių.

Panagrinėjus statistinius duomenis matyti, kad nuo 2000 iki 2009 metų sergamumas depresija Lietuvoje išaugo. Higienos istituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2000 metais buvo užfiksuota 380 atvejų 100 tūkst. gyventojų, 2009 metais – suskaičiuoti jau 685 sergantys. Tikslių duomenų, kiek iš jų buvo vaikų ir paauglių, nėra.

„Didžiajai daliai vaikų pagalbos prireikia dėl emocinių problemų: nerimo sutrikimų, paaugliams – dėl depresijų, bandymų žudytis, valgymo sutrikimų. Šiuolaikiniame pasaulyje vaikai susiduria su kitokiais išbandymais. Lietuvoje paauglių savižudybių skaičius nemažas, labai aktuali ir alkoholio problema“, – Alfa.lt sakė vaikų psichologė Elena Kazlauskienė.

Tėvai lepina ir provokuoja isterijas?

Vienturtis pradinukas taip išlepintas tėvų ir močiutės, kad be tėvų pagalbos atsisako apsirengti. Galbūt prieš keletą dienų išgirsta istorija pasirodytų išgalvota, bet psichologė E. Kazlauskienė iš didžiulės meilės išlepintų ir emocinių problemų turinčių vaikų savo kabinete mato dažnai.

Dirbdama Kaune įsikūrusiame Nervų sistemos tyrimų centre „Neuromeda“, psichologė sutinka vaikų, kuriuos kamuoja įvairūs rūpesčiai: ikimokyklinio amžiaus vaikus tėvai atveda pastebėję, kad nebegali su jais susitvarkyti, pradinukams kyla įtampa dėl pasikeitusių reikalavimų, vertinimų – nors jie dar negauna pažymių, gali jautriai reaguoti į bet kokį vertinimą. Vyresni vaikai kalba apie užgauliojimus, patiriamas patyčias.

„Dar ateina emocinių elgesio problemų turinčių vaikų. Tėvai susirūpina, kai jie ima meluoti, vogti, protestuoti prieš taisykles namuose. Yra buvęs vienas atvejis, kai tėvai kreipėsi dėl vaiko priklausomybės nuo kompiuterinių žaidimų. Žinoma, kartais jie pro pirštus žiūri į šią problemą.

Mažiukų, kuriuos tėvai atveda dėl elgesio sutrikimų, didžioji dalis per daug lepinami: tėvai, nemokėdami kurti normalaus emocinio ryšio su vaikais, jiems daugiau leidžia, nuolaidžiauja. Dažnai taip perlepina pirmagimius, nes neturi tėvystės patirties. Iš didelės meilės vaikui jie persistengia, stengiasi už jį viską padaryti patys ir padaro meškos paslaugą“, – pasakojo E. Kazlauskienė, pstebėjusi, kad pirmiausia tenka padirbėti su mažylių tėveliais.

Kartais į psichologę kreipiasi tėveliai, išsigandę savo mažylio isterijų. „Ką daryti, jei vaikas parduotuvėje puola į isteriją? Mažiausiai galvoti, ką pasakys aplinkiniai, nes nebesuprasite, kaip elgtis geriausia. Reikia bandyti suprasti, kodėl vaikas taip elgiasi“, – aiškino specialistė.

Patiria sunkumų su bendraamžiais

Suaugę savo vaikams skiria per mažai dėmesio, todėl jie savo problemas patiki tiems, kurie gali išklausyti. „Nuolatos turime laviną skambučių. Per du mėnesius mums bandė prisiskambinti 800 –900 tūkst. kartų, atsiliepėme į 20 tūkst. skambučių. Paskutinius kelerius metus ši tendencija nesikeičia, kažkodėl mus atakuoja. Pagrindinės vaikų rūpesčių temos – viskas, kas susiję su bendraamžiais, draugysčių klausimai, konfliktai, vaikai skundžiasi vienatve, kad neužmezga santykių su kitais, kad bendraamžiai juos įskaudina. Dėl to daugiausia skambina paaugliai. Kita tema – santykiai su tėvais“, – pagrindines vaikus kankinančias baimes ir problemas įvardijo viešosios įstaigos „Vaikų linija“ vadovas, Vilniaus universiteto psichologijos daktaras Robertas Povilaitis.

Psichologas pastebėjo, kad išsamių, tyrimais pagrįstų žinių apie Lietuvos vaikų ir paauglių sveikatą gerokai trūksta. Vis dėlto tiek iš bandančių gauti patarimą telefonu skaičiaus, tiek iš jų vardijamų rūpesčių turinio galima spėti, jog mūsų šalies vaikai nėra patys laimingiausi pasaulyje.

„Neseniai įvedėme naujovę: galima skambinti dėl patyčių internete, mobiliaisiais telefonais, netinkamo suaugusiųjų dėmesio, rodomo virtualiuose tinkluose. Pastebėjome, kad patyčios ima keliauti elektroniniais būdais. Kartais vaikas sako: „Aš vienišas. Aš internete sėdžiu ir kažką veikiu.“ Jeigu vaikui sudėtingiau bendrauti „gyvame“ pasaulyje nei virtualioje aplinkoje, yra signalų, kad jam reikia pagalbos“, – sakė psichologas R. Povilaitis.