Psichologė pataria, kaip elgtis iškilus konfliktui darbe

„Konfiktinėse situacijose, ypač jei esu neteisingai puolama, jaučiuosi baisiai: pasimetu, išraustu, imu veblenti nei šį, nei tą. Vėliau dėl to smarkiai graužiuosi – elgiausi it paskutinė kvailė, nors proto man tarsi netrūksta. Kaip išmokti nepasimesti?“ – klausia vilnietė Vaida.

Atsako psichologė Rūta Bubelienė:

Miela Vaida, kai kuriems žmonėms iš tiesų nepavyksta išsaugoti rimtį ir blaivų protą įsiplieskus konfliktui ar susidūrus su agresija, bet tai nereiškia, kad jiems trūksta proto. Dėl to jūs visiškai teisi.

Bet kodėl tinkami žodžiai ir protingi sprendimai į galvą ateina pavėluotai? Todėl, kad juos blokuoja nevaldomos emocijos, dažniausiai baimė (pasireikšianti stinguliu, memlenimu) arba įsiūtis (kraujas muša į galvą, aptemsta akyse). Taigi jums, Vaida, ne proto trūksta, o savitvardos. Be to, pernelyg sureikšminate konfliktą ar agresiją, jei reaguojate į juos baimingai arba su įsiūčiu. Užuot galvojęs apie tinkamą atkirtį, panašus į jus žmogus kovoja su užplūdusiomis emocijomis ir, žinoma, pralaimi abi kovas.

Neteisinga reakcija dažniausiai būna išmokta dar vaikystėje, bet ją įmanoma keisti, persimokyti, nors tai nėra lengva. Diplomatija – vienas iš sunkiausių mokslų, tačiau nėra neįkandama.

Štai keli svarbiausi patarimai.

Kilus konfliktui penkis kartus kuo ramiau įkvėpkite ir iškvėpkite, tik po to atverkite burną. Užtruksite vos kelias minutes, bet jų užteks, kad įsiaudrinęs jūsų pašnekovas aprimtų (ramiai kvėpuojantis priešininkas, beje, daro įspūdį), o jūsų susijaudinimas atlėgtų.

Paprašykite pašnekovo paaiškinti, kas vyksta, ir patikslinti, ką jis turi galvoje. Dažniausiai didelius konfliktus įžiebia paprasčiausias nesusipratimas. Pašnekovas bus priverstas atvėsti, kad iš naujo apgalvotų savo žodžius. Taip nutiesite kelią konstruktyviam pokalbiui.

Užuot gniaužusi nemalonius jausmus, praneškite apie juos pašnekovui.

Kalbėkite ne apie jo, o tik apie savo jauseną. Frazės „Ko čia mane užsipuolėt?“ ir „Atleiskite, jaučiuosi tarsi būčiau puolama“ esmingai skiriasi. Pirmoji bus suprasta kaip kaltinimas, antroji – kaip pozityvus ketinimas išsiaiškinti. Humoras labai padeda nuleisti garą, bet tik tada, jei pašnekovas jį supranta. Nejuokaukite su tuo, kuris neturi humoro jausmo!

Nesigraužkite, jei jums „ir vėl“ nepavyko sureaguoti tinkamai! Pagirkite save už tai, kad drįsote pamėginti reaguoti kitaip. Užuot mintyse post factum kūrusi įspūdingus atkirčius, pamėginkite sugrįžti prie nemalonaus pokalbio gerai pergalvojusi, kur suklydote.

Taip, tai sunkiausia, tačiau esu tvirtai įsitikinusi, kad visada verta sugrįžti prie nevykusio ginčo. Tačiau žmonės – ne bankomatai, atsisakantys bendrauti su jumis triskart surinkus neteisingą kodą. Ir tai bene nuostabiausia mūsų savybė.