Psichologo patarimai. Ar mano vaikinas gėjus?

Esu labai sutrikusi. Draugaujame su vaikinu jau apie 2 metus, aš jį labai myliu, tačiau yra viena beda: telefone aptinku žinutes, kuriomis susirašinėja su vaikinais, nepažįstamais, kaip spėju, iš skelbimų, esančių internete. Žinutės šlykščios...

Tai pat internete randu peržiūrėtas homoseksualių vaikinų video, ne kartą jam tai sakiau, jis puolė teisintis ir vos ne ašaras lieti. Atsiprašė ir pasakė, jog aš jam svarbiausia. Jam jau apie 30 metų. Tarp mūsų 6 metai skirtumas.

Vėl esame kartu... tačiau su nerimu laukiu 3 ar jau 4 nukrypimo. Ką man reiktų daryti ir galvoti, tikrai labai jį myliu, matau kaip ir jis mane myli, rūpinaisi, daug dėmesio labai man skiria. Žinau, kad buvo man ištikimas, pats taip sakė, aš juo tikiu, bet tas homoseksualus bendravimas virtualioje erdvėje mane veda iš proto. Ką man reiktu daryti? Ačiū.

Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas

KAI VAIKINĄ JAUDINA VAIKINAI

Manau, kad kiekviena mergina, patekusi į panašią situaciją, jaustųsi sutrikusi ir šlykštėtųsi. Ir žinoma, per dvejus metus jūs tiek prisirišote prie savo vaikino, kad jums būtų sunku nutraukti su juo santykius. Sunku, tačiau įmanoma, jei paaiškėtų, kad jį iš tiesų labiau traukia vaikinai. Reikalas tas, kad jausdama emocinį ryšį su vaikinu ir tęsdama su juo gyvenimą, jūs tuomet patektumėte į labai painius ir sunkius santykius, kuriuose būtų labai daug melo.

Labai sunku ką nors pasakyti apie žmogaus orientaciją, jo nežinant iš arti: seksualumas yra labai intymi sritis. Žinoma, yra šansų, kad jūsų vaikinas nesidomi tik vyrais, kad jis tiesiog biseksualus ar smalsauja, ieško papildomų seksualinių stimulų. Tačiau imkime sunkiausią variantą: tarkime, jums iš tiesų teko pamilti homoseksualų vyrą.

Vyrai su homoseksualia ar biseksuala orientacija anksčiau ar vėliau ja prisipažįsta: ylos maiše nenuslėpsi. Ir kartais tokiais atvejais paaiškėja, kad jie iš tiesų labai norėjo tapti „normaliais“, o kartais nenorėjo, bet siekė pasislėpti už santuokos, kad niekas neįtartų, jog jie „nenormalūs“.

Kartais jie daro taip, nes siekia pratęsti giminę ir ieško geros motinos savo palikuoniams. Žinoma, moterys tokiais atvejais jaučiasi išnaudotos ir ima jausti ilgalaikę nuoskaudą, kas visai atstumia juos netgi nuo tokio žmogaus, su kuriuo jos augina bendrus vaikus ir gyvena ne vienerius metus. Todėl tokiais atvejais skubėti tuoktis neverta. Reiktų siekti atviro pokalbio, kad tiesa paaiškėtų kuo anksčiau.

Jūs rašote, kad bandėte kalbėtis su vaikinu, ir kad jis ėmė teisintis ir atsiprašinėti. Tai rodo, jog jis brangina jūsų ryšį ir nenori jo netekti. Visai gali būti, kad jis iš tiesų yra prie jūsų prisirišęs. Tačiau jo pomėgiai rodo, jog kažkokia jo gyvenimo dalis - seksualumas – įtraukia į save vyrus. Galbūt tik vyrus, galbūt - ir moteris, ir vyrus. Ir jums reikia labai aiškiai suprasti, kokia yra ta dalis. Be šito aiškaus žinojimo santykiai grindžiami tik tikėjimu ir iliuzija: „O gal tai netiesa? O gal jis pasikeis?“ Ne, geriau karti tiesa, nei saldus melas!

Todėl manau, kad jums reiktų vėl kalbėtis. Jūs turite faktus ir jums reiktų aiškiai pasakyti savo vaikinui, kokie jie. Jūs galite priminti jam, kad seksualinis potraukis nėra tai, dėl ko reiktų atsiprašinėti ar ką nors žadėti. Potraukis tiesiog yra, ir trisdešimties metų amžiuje vargu ar galima jį pakeisti. Todėl jūs jo nekaltinate, neverčiate keistis ar kažką žadėti, ir jis neturi ko atsiprašinėti.

Tačiau jo atsakomybėje - pasakyti jums tiesą apie save. Jis yra tokiame amžiuje, kai vyrai savo seksualinę orientaciją, pomėgius ir poreikius dažniausiai žino. Jums reikia planuoti savo gyvenimą, ir jūs turite žinoti, kas jūsų gali laukti. Jei jūsų vaikinas atvirai jums pasako: „Taip, mane traukia vaikinai“- tai yra jo reikalas. Tačiau tuomet jūs turite teisę nebegyventi su juo, turėti intymius santykius ir planuoti šeimą su kitu vyru.

Ir tai nereiškia, kad jūs nutraukiate emocinius ryšius su dabartiniu. Jūs tik keičiate santykius ir žmogų - kad jie, santykiai ir žmonės - atitiktų jūsų abiejų prigimtį.

Ar galima pakeisti orientaciją? Jūs negalite šito pakeisti, ir netgi jei to norėtumėt, vargu ar atsirastų toks stebuklingas gydytojas, kuris tai padarytų. Jūs neturite atsisakyti ir emocinio ryšio su juo. Tačiau negalite planuoti santykių. O santykiai ir ryšys - skirtingi, ne visuomet sutampantys dalykai.

Imkime pavyzdį - gyvenimas su priklausomu nuo alkoholio sutuoktiniu. Labai sunku atsirišti nuo jo, jei jį myli. Taigi, emocinis ryšys yra labai stiprus: tam žmogui nesi abejingas, apie jį galvoji, į jį emociškai reaguoji. Tačiau santykių, tokių, kokių mes tikimės turėti su sutuoktiniu, turėti tampa nebeįmanoma: nyksta nuoširdus bendravimas, seksas, bendra veikla, vaikų auginimas. Ir visa tai lydi mintys, jausmai, prisiminimai, svajonės.

Vadinasi, santykiai nyksta, o ryšys išlieka. Ką daryti tokiais atvejais - didelė problema. Dažniausiai ji sprendžiama tokiu būdu: kai tu geri, mes gyvename su tavimi skirtinguose kambariuose. Jei tu geri - geri už savo pinigus. Jei tu savo problemos nepripažįsti, nesigydai - mums teks išsiskirti. Ir tai ne grasinimas, ne spaudimas, o tiesiog santykių planas. Bet ir po skyrybų, net jei santykių nebelieka, ryšys vis vien išlieka!

Todėl jums nereikia išsižadėti meilės ir visų kitokių jausmų, kurie jus riša. Beje, jei jūsų ryšyje yra daug tikros meilės, jūs tiesiog pakęsite, priimsite savo vaikiną: na, ką daryti, kad jis toks yra! Tačiau nepaisant viso šito, jei jūs norite normalaus seksualinio gyvenimo, siekiate jaustis geidžiama, planuojate vaikus, jums reikalingi kitokie santykiai su kitu žmogumi.

Aš suprantu, kad jums gali būti nelengva tai suvokti: kaip tai - ryšys su vienu, o santykiai - su kitu? Kokia normali moterys ar normalus vyras galėtų taip gyventi? Taip, tai iš tiesų labai sunku. Tačiau laimei, jūs nepraleidote kartu tiek daug metų, ir tai, kad tai išryškėjo anksčiau, nei vėliau, yra labai gerai.

Būdama dvidešimt ketverių metų, jūs turite ateitį. Leiskite vaikinui tai suprasti ir gerbkite savo kūną, savo seksualumą, savo moterišką prigimtį ir savo sugebėjimą mylėti. Jei jūs iš tiesų visa tai vertinate, jums reikės išsaugoti tai. Ir vardan to kartais reikia išsižadėti santykių. O kaip ten su ryšiu, su meile ir prieraišumu - ne mums spręsti.

Tikiuosi, jūsų neužpainiojau ir jūs suprantate, ką noriu pasakyti. Taigi, pirmyn - į atvirumą su meile.

Sėkmės jums.
Olegas Lapinas