R.V.Eidvilas: Europos čempionatas. Pirmosios ketvirtfinalio dienos įžvalgos

Treneriai ir krepšininkai neretai sako, kad Europos čempionatas - vieno etapo turnyras. Galima puikiai žaisti visas rungtynes prieš ir po, tačiau pralaimėjimas ketvirtfinalyje nubraukia kelių mėnesių darbą. Taip pat galima buksuoti beveik visą čempionatą, bet pergalė ketvirtfinalyje gali suteikti sparnus ir užkelti ant garbės pakylos.

Europos čempionate kaip tik atėjo ketvirtfinalio metas. Kaip jam pasiruošė, trečiadienį rodys ispanai ir slovėnai, lietuviai ir makedonai.

Ispanija - Slovėnija

Ispanija. Tai jau kažkur matyta - Ispanijos rinktinė vangiai įsibėgėja, pirmajame etape vos įveikia autsaiderius, bet priartėjus svarbiausių kovų metui virsta visai kita komanda: greita, taiklia, energinga ir laiminčia.

Pajusti žaidimo skonį ispanų krepšininkams Vilniuje padėjo ir varžovai. Serbijos komanda šiuo metu yra tiesiog per silpna, kad galėtų pasipriešinti Europos čempionams, o Prancūzijos rinktinė smarkiai priešintis nė neketino.

Ispanai taip įsibėgėjo, kad pakilo į antrąją vietą pagal rezultatyvumą (vid. 82,6 tšk.) ir pirmąją - pagal rezultatyvius perdavimus (19,6). Tiesa, pagerinti pastarąjį rodiklį labiausiai padėjo tai, kad akivaizdžiai pranokdami varžovus Ispanijos krepšininkai žaidė savo malonumui ir džiugino sirgalius efektingais epizodais, kurie neįmanomi be gražių perdavimų.

Vienintelis Ispanijos ekipos trūkumas - gana menkas atsarginių indėlis. Treneris Sergio Scariolo nelabai pasitiki keliais žaidėjais, kurie daugumoje kitų šalių rinktinių drąsiai galėtų būti starto penketo krepšininkai.

Slovėnija. Naujasis rinktinės treneris Božidaras Maljkovičius liko ištikimas savo krepšinio filosofijai ir iš slovėniško žaidimo stiliaus, kuris šiai komandai nutiesė kelią į praėjusio Europos čempionato pusfinalį, paliko tik gražius prisiminimus.

Tada slovėnai greitai judėjo, staigiai perdavinėjo kamuolį ir puldami nuolat puse žingsnio lenkdavo varžovus. Dabar ši komanda žaidžia lėtą, klampų, maljkovičišką krepšinį, kuris buvo labai veiksmingas dar praėjusiame amžiuje serbui treniruojant Limožo CSP klubą, tačiau neduoda pageidaujamų rezultatų Slovėnijos rinktinėje.

Slovėnų krepšininkai yra tarsi į arimų vagą pastatytas eiklus žirgas ir taip žaisdami negali atskleisti visų geriausių savo savybių. Ši rinktinė pelno tik 67,8 taško (prasčiausias rezultatas tarp antrajame etape žaidusių komandų) ir pataiko vos 25,8 proc. tritaškių (prasčiausias rezultatas tarp visų 24 komandų). Tiesa, slovėnai atkovoja daugiausia kamuolių (37,8), taip pat - daugiausia kamuolių puldami (14), bet metimams skriejant pro šalį ir kovoti reikia daugiau nei kitoms komandoms.

Senos sąskaitos. Jokių svarbių. Šios komandos rungtyniavo ne kartą, bet dar niekada nebuvo susidūrusios atkrintamosiose varžybose ir niekada tarpusavyje nežaidė išlikimo rungtynių grupių etape.

Įžvalga. Atsitiks tai, kas jau atsitiko per ispanų rungtynes su serbais ir prancūzais: kažkurią akimirką ispanai paspaus greičio pedalą ir varžovai matys tik jų tolstančias nugaras.

Lietuva - Makedonija

Lietuva. Staigios atakos varžovams dar nespėjus pastatyti gynybos redutų ir kone tobulas žaidimas du prieš du. Tai - Lietuvos rinktinė, kurios puolimui, kaip ir auksiniais 2003-iaisiais, daugumoje rungtynių nepriekaištingai vadovauja Šarūnas Jasikevičius.

Geras fizinis pasiruošimas, psichologinis tvirtumas ir aukštas lyderių individualus meistriškumas leidžia Lietuvos rinktinei žaisti itin dideliu tempu ir pavertė ją sunkiausiai sustabdoma komanda. Lietuviai pirmauja čempionate ir pagal rezultatyvumą (vid. 85 tšk.), ir pagal tritaškių taiklumą (45,2 proc.), o neskaitant pirmajame etape iškritusių komandų, dar ir pagal dvitaškių taiklumą (56,1 proc.).

Tiesa, buvo ir išimčių. Prancūzams išmušus iš lietuvių du svarbiausius ginklus (tempą ir žaidimą du prieš du), trečio treneris Kęstutis Kemzūra nerado.

Greitas žaidimas yra gana rizikingas ir Lietuvos rinktinė klydo (15) dažniausiai tarp komandų, kurios rungtyniavo antrajame etape. Vis dėlto klaidos nebebuvo tokia didelė bėda kaip pasiruošimo laikotarpiu.

Gindamiesi lietuviai taip pat sužaidė keletą labai gerų atkarpų, o daugiausia nerimo kelia antrosios linijos krepšininkų gynybos spragos. Dėl jų padidėja krūvis aukštaūgiams, kurie plušėdami savo baudos aikštelėje neretai išeikvoja per daug jėgų ir dėl to mažiau prisideda prie komandos puolimo. Nors Lietuvos rinktinėje buvo po lygiai priekinės ir antrosios linijos krepšininkų, liūto dalį taškų (426 iš 680; tai yra 62,6 proc.) įmetė toliau nuo krepšio rungtyniaujantys žaidėjai.

Nors trūkumų Lietuvos rinktinės žaidime yra nemažai, privalumai juos užmaskuoja. O lemiamame čempionato etape įgyvendinti planus turėtų padėti ir penkiolikos tūkstančių sirgalių minia, ir teisėjų palankumas varžybų šeimininkams.

Makedonija. Makedonijos rinktinė vadinama didžiausiu čempionato atradimu, tačiau jos pasiekimų Lietuvos arenose vadinti staigmena nederėtų. Makedonai nagus parodė dar per 2009 metų Europos pirmenybes, kai tik per plauką nepateko į ketvirtfinalį, pernai patys iškovojo kelialapį į finalo turnyrą (skirtingai nei rinktinės, kurios buvo pakviestos nusprendus padidinti komandų skaičių), o šiame čempionate žaidė silpnesnėje turnyro pusėje.

Vis dėlto sumenkinti Makedonijos krepšininkų nuopelnų irgi negalima. Jie jau triskart laimėjo paskutiniųjų sekundžių dramas (su kroatais, suomiais ir gruzinais), o labiausiai įtikinamai nugalėjo komandas, kurios „ant popieriaus” atrodė kone stipriausios (graikus ir slovėnus).

Patys makedonai „ant popieriaus” - taip pat ne dovanėlė. Bo McCalebbas ir Vlado Ilijevskis sudaro vieną galingiausių Europos čempionate antrosios linijos duetų, o Pero Antičius buvo vienas geriausių Rusijos lygos priekinės linijos žaidėjų.

Tipinis makedonų žaidimas yra gana paprastas: gynėjas (B.McCalebbas arba V.Ilijevskis) veržiasi į baudos aikštelę, tada arba pats bando atakuoti iš po krepšio, arba atmeta kamuolį prieš trijų taškų linijos.

B.McCalebbas gali pralįsti pro adatos skylutę, todėl jo prasiveržimai beveik visada baigiasi arba taškais, arba varžovų aukštaūgio pražanga, arba rezultatyviu perdavimu. Be to, šis įžaidėjas puikiai įvertina situaciją bei teisėjavimo stilių, todėl sykį suklydęs, tos pačios klaidos daugiau nekartoja.

Makedonų gynyba iš pirmo žvilgsnio yra pasyvi, o žvelgiant į B.McCalebbą kartais galima pagalvoti, kad jis miega stovėdamas. Tačiau toks įspūdis yra apgaulingas, nes amerikietis „prabunda” kaip tik tada, kada reikia, ir yra trečias turnyre pagal perimtus kamuolius (2,3). Tarp komandų Makedonija pagal šį rodiklį yra pirma (8,9).

Makedonai čempionate yra treti pagal praleidžiamus taškus (65,3; mažiau praleidžia tik rusai ir slovėnai). Tačiau šis skaičius atspindi ne tik gynybą, bet ir puolimą. B.McCalebbas ir V.Ilijevskis rengia atakas neskubėdami, bumsėdami kamuolį pasinaudoja progomis atsikvėpti, todėl tempas per makedonų rungtynes būna nedidelis ir taškų mažai pelno abi komandos.

Trys Makedonijos krepšininkai yra šiame čempionate daugiausia laiko aikštėje praleidę žaidėjai. V.Ilijevskis rungtyniavo 297 minutes, P.Antičius - 273, B.McCalebbas - 272. Ar gali varžovai tikėtis, kad makedonų lyderiai pavargs? Greičiau jiems neigiamos įtakos turės ne varžybų nuovargis, o pasikeitęs ritmas dėl persikėlimo iš vieno miesto į kitą (taip jau buvo - prasčiausias rungtynes makedonai sužaidė su gruzinais, vos persikėlę iš Alytaus į Vilnių).

Nuostoliai. Abi komandos jau čempionate patyrė nuostolių. Palikti Lietuvos rinktinę po antrųjų rungtynių buvo priverstas Marijonas Petravičius (4,5 tšk.), o Makedonijos ekipa neteko per dvikovą su slovėnais ranką susilaužiusio Todoro Gečevskio (9 tšk., 4,3 atk.kam.). Makedonams jų praradimas yra daug skaudesnis, nes šios komandos atsarginių suolas yra itin trumpas (du krepšininkai nuo jo visai nebuvo pakilę, dar vienas per visą turnyrą žaidė 11 minučių). Tuo tarpu lietuvių ekipoje M.Petravičių puikiai pakeitė čempionato pradžioje nedaug rungtyniavęs Jonas Valančiūnas.

Senos sąskaitos. Jokių. Šios komandos oficialias rungtynes žais pirmą kartą.

Įžvalga. Iš pradžių (gal net didesnę rungtynių dalį) tempą diktuos Makedonijos rinktinė, bet lygiaverčių pakaitų turinti Lietuvos komanda pasinaudos trumpomis atkarpomis, kai varžovų treneris pasodins ant suolo savo lyderius.