Ryškumo gylis – pagal pageidavimą

Sodraus neryškumo, kurio dažnai norisi fotografuojant portretus, kompaktiniai fotoaparatai negali išgauti dėl techninių apribojimų - mažų matricų bei objektyvų. O ir su veidrodiniais paskubomis fotografuodami kartais tiesiog pamirštame apie šią detalę ar nespėjame laiku reaguoti į situaciją. Ką gi daryti, jei fonas nuotraukoje labiau traukia akį (blaško) nei fotografuojamas subjektas ar norisi išryškinti detalę iš margos aplinkos, o nuotrauka jau padaryta?

Programa „Adobe Photoshop" tokiems atvejams turi „Lens Blur" filtrą, kuriuo naudojantis galima iš naujo fokusuoti jau užfiksuotą vaizdą.Photoshop CS" versijoje atsiradęs „Lens Blur" filtras netruko įrodyti, kad yra naudingas pagalbininkas koreguojant jau nufotografuotų vaizdų ryškumo gylį. Šio filtro veikimo principas gana įdomus. Pažiūrėkime, ką galima gauti sumaniai juo naudojantis.

Pabandysime pasirinktoje nuotraukoje išryškinti merginą, šiek tiek suliedami foną. Paprasčiausia būtų tiesiog pažymėti foną ir jam pritaikyti „Gaussian Blur" filtrą, tačiau tikrovėje objektai, toldami iš ryškumo lauko, „liejasi" palaipsniui. Jei naudotume šį filtrą, kiekviena fono detalė taptų neryški nepaisant jos atstumo nuo fotografo. Šiai problemai spręsti ir naudojamas „Lens Blur".

Kuriame naują kanalą

Pirmas dalykas, kurį turime atlikti, - sukurti nuotraukos gylį atspindinį kanalą, kuriame būtų atvaizduoti sąlyginiai atstumai tarp objektų. Kas tai? Kompiuteris nuotrauką supranta kaip plokščią spalvotų taškų kratinį, turintį plotį ir aukštį. Tačiau perspektyvos užfiksuotame vaizde atpažinti jis negali, todėl mūsų užduotis - nurodyti programai užuominas, kaip toli vienas nuo kito yra nuotraukos objektai. Įjunkime „Photoshop‘o" kanalų paletę. Čia pirmiausia sukursime merginos kontūrą, į kurį suvesime ryškumą. Sukurkime naują kanalą, spustelėdami kūrimo mygtuką. Sąraše atsiras naujas kanalas, užpildytas juoda spalva.

Piešiame fokusavimo lauką

Spalvos tamsumas, naudojamas kanale, reiškia atstumą nuo fokusavimo taško. Laikoma, kad kuo spalva tamsesnė, tuo geriau kanalas sufokusuotas ir „nesuliejamas". Mūsų nuotraukoje svarbiausia yra mergina, ji turės būti ryški. Tad nuspalvinsime merginą juodai - tas reikš, jog ji tiksliai patenka į fokusavimo zoną. Kad būtų patogiau, naudojamės dažų kibirėlio įrankiu. Klaviatūroje spustelėdami „D" raidę spalvų paletėje nustatome juodą ir baltą bei užliejame kanalą balta spalva. Spustelime kol kas išjungtą akies paveikslėlį RGB kanalo kairėje - tuomet galime matyti visus kanalus. Vis dar pasirinktame naujame kanale piešiame norimo objekto kontūrus, paskui apibrėžtą plotą užspalviname - taip gauname vienspalvį siluetą. Beje, piešiant šias vadinamąsias kanalo kaukes, jos vaizduojamos raudona, o ne juoda spalva. Pagal šį siluetą „Photoshop‘as" žinos, ką fokusuoti. Tačiau mes kol kas neturime jokios informacijos apie foną ir nuotraukos perspektyvą. Šiuo atveju tolstanti gatvė, mašinos turėtų palaipsniui susilieti. Vadinasi, nuotraukai nuo apačios apytiksliai iki vidurio reikia suteikti šviesėjantį foną - nuo juodos iki baltos. Tą puikiai daro gradiento įrankis, aptinkamas ten pat, kur ir jau minėtas kibirėlis. Kanalų sąraše sukuriame naują kanalą ir, kaip prieš tai, užpildome jį balta spalva. Spustelime „D" raidę, kuri sugrąžina spalvų paletę į pradinę - juodos ir baltos - padėtį. Pažymėdami akies ženklą įjungiame RGB kanalą, o taisai pasirenkame naujai sukurtąjį, spustelėdami jo pavadinimą pele. Vėl turėtumėme pamatyti savo nuotrauką. Gradiento įrankiu spustelime tą nuotraukos vietą, kur baigiasi horizontas, ir pele nutempiame žemyn - taip sukuriame tamsėjantį perėjimą.

Kuriame kanalą, kuriuo galėsime apibrėžti atstumą tarp pagrindinio nuotraukos objekto ir fono. Pagal nupieštą merginos siluetą šiame kanale „Photoshop‘as" žinos, ką fokusuoti, o gradualus fonas perteiks nutolimą.

Sujungiame sukurtus kanalus

Jau turime ir fono ir fotografuojamo pagrindinio subjekto duomenis, beliko juos sujungti į vieną kanalą - siluetą „sulipinti" su ką tik sukurtu gradientu. Kanalų sąraše pele pasirenkame siluetą, spustelėdami ant jo pavadinimo. Laikome paspaudę „Ctrl" klavišą, o pele spragtelime ant kanalo paveiksliuko. Taip bus pažymėtas fonas aplink siluetą. Mums reikia atvirkščiai - paties piešinio, tad meniu pasirenkame Select > Inverse. Dabar pažymėtas mūsų kurtas piešinys, kurį nusikopijuoti galima klaviatūroje spustelėjus „Ctrl+C" arba meniu pasirinkus Edit > Copy. Spustelime ant gradiento kanalo. Kaip matome, išliko pažymėta silueto vieta. Belieka tiesiog klaviatūroje paspausti „Ctrl+V" ir anksčiau sukurtas paveiksliukas atsiras šiame kanale.

Turint fono ir fotografuojamo pagrindinio subjekto duomenis, belieka juos sujungti į vieną kanalą.

Reguliuojame „Lens Blur" filtrą

Atšaukiame žymėjimą paspausdami „Ctrl+D" bei aktyviname visus tris spalvų kanalus spustelėdami RGB pavadinimą. Dabar galime daryti pirmus „Lens Blur" bandymus. Meniu pasirenkame Filter > Blur > Lens Blur. Naujame lange išvystame savo nuotrauką, tačiau neryškią. Pirmas dalykas, kurį turime atlikti, - tai nurodyti, kokiame kanale pažymėjome nuotraukos gylį. „Depth Map" skyriuje „Source" nurodome ką tik sukurtą kanalo pavadinimą ir mūsų nuotrauka iš karto įgauna ryškumo lauką. Kaip matote, mergina bei asfaltas po jos kojomis yra ryškūs, tačiau tolstant palaipsniui susilieja. Taip, kaip ir piešėme kanalą. Beje, nuotrauka interaktyvi. Spustelime pele bet kurią nuotraukos vietą - fokusavimo taškas pasislenka ten. Vadinasi, pele galima sufokusuoti bet kurį objektą. Šio taško nuotolį taip pat galima keisti „Blur focal distance" slankikliu. Neryškumo stiprumą reguliuoja „Radius" slankiklis. Kuo didesnė reikšmė, tuo labiau suliejamas vaizdas nuotraukoje.

Reguliuojami svarbiausi „Lens Blur" parametrai.

Įmantresni „Lens Blur" nustatymai

„Lens Blur" imituoja tikro objektyvo sukuriamą neryškumą - jis nėra tolygus, dėl diafragmos formos gali atsirasti šiek tiek ornamentų, iškraipymų. Filtras leidžia šiuos parametrus koreguoti. Iš „Shape" sąrašo galima pasirinkti virtualiosios diafragmos lapelių skaičių, „Blade curvature" nustato šios diafragmos ertmės apvalumą, o „Rotation" valdo diafragmos pasukimą, kuris turi įtakos ornamentų susidarymui. Paprastai šie parametrai svarbūs, jei nuotraukoje yra daug smulkių ar labai ryškių detalių. Galite paeksperimentuoti - rasite tinkamiausią savo nuotraukai variantą. Dar vienas įdomus parametrų rinkinys - „Specular Highlights".
Jis sukurią dirbtinį „išdegimą", peršvietimą, pasitaikantį neryškiosiose zonose. Keičiant „Brightness" reikšmę stiprinamos šviesios vietos, esančios už fokusavimo lauko. „Threshold" nustato, kokio šviesumo vietos bus „išdeginamos".
„Noise" skyriuje galite pridėti triukšmų, kartais atsirandančių nesufokusuotose zonose. „Amount reguliuoja jų kiekį, „Uniform" arba „Gaussian" - triukšmų stilių. Pažymėjus „Monochromatic", bus sugeneruoti nespalvoti triukšmo grūdeliai. O paskutiniai parametrai, kuriuos aptarsime, susiję su peržiūros kokybe. „Preview" skyriuje rasite du variantus „Faster" bei „More Accurate". „Faster" efektas paspartina peržiūrą, tačiau neužtikrina geriausios kokybės. „More Accurate" reikalauja galingesnio kompiuterio, tačiau sukuria geresnės kokybės neryškumą. Būtina prisiminti, jog šie du parametrai neįtakoja galutinio efekto kokybės, kuri gaunama paspaudus „OK".

Rezultatai

Taigi, naudojant „Lens Blur" galima atlikti neprastą darbelį ir padaryti nuotraukas patrauklesnes, išryškinant pagrindinę mintį, idėją, objektą. Nupiešę kokybišką erdvės kanalą, galite iš naujo sufokusuoti „plokščią" vaizdą. Mūsų pavyzdyje paprastumo tikslais praleista nemažai gylio detalių. Pavyzdžiui, medžių šakos čia traktuojamos kaip toli esantys objektai, nors jos yra maždaug pusiaukelėje iki nuotraukoje užfiksuotos erdvės pabaigos. Pirmąsias mašinas taip pat reikėtų išskirti.

Sukūrus detalesnį erdvės kanalą, lengviau manipuliuoti ryškumo gyliu, galima iš naujo sufokusuoti „plokščią" vaizdą.