Savaitės įvykių apžvalga: pažeistos proporcijos ir „didbobių“ retorika

http://i4.alfi.lt/16480/84/99.jpg

Kaip ir kiekvieną sekmadienį, siūlome savo skaitytojams svarbiausių politinių savaitės įvykių apžvalgą.

Jie „nukentėjo“ labiausiai

Teisėta, bet ar teisinga? Seimas atmetė konservatorių siūlymą vieneriems metams pratęsti Seimo narių ir kitų politikų algų sumažinimą. Sprendimas priimtas remiantis Teisės ir teisėtvarkos komitete valdančiųjų balsais patvirtinta nuomone, kad Seimo narių algų įšaldymas prieštarautų Konstitucijai. Pagal šį sprendimą Seimo narių ir kitų politikų atlyginimai nuo sausio 1 d. padidės 30 proc. Sprendimas priimtas Lietuvos socialdemokratų partijos (28), Darbo partijos (19 ) ir „Tvarkos ir teisingumo“ (7) frakcijų balsais.

„Jau 20 metų esu Seimo nariu, tačiau niekada nemaniau, kad sulauksiu tokio laiko, kai Seimas paprastą Seimo narių gobšumą pripažins konstitucine vertybe“, - tvirtino Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius.

Viskas šiaip yra teisėta, nes Konstitucinis teismas (KT) savo 2013 m. balandžio 30 d. nutarime konstatavo, kad „pažymėtina ir tai, kad nustatant valstybės ir savivaldybių politikų veiklos teisinį reguliavimą privalu atsižvelgti inter alia į šios veiklos specifiką, kurią lemia iš Konstitucijos kylanti politikų funkcija atstovauti Tautos, valstybės ar tam tikros savivaldybės gyventojų interesams ir įgaliojimai spręsti valstybės, tam tikros jos valdymo srities ar savivaldybės kompetencijai priklausančių sričių politikos formavimo, jos įgyvendinimo ir įgyvendinimo kontrolės klausimus, taip pat su tuo susiję atskaitomybės visuomenei ir viešumo reikalavimai, reprezentavimo ir kitos pareigos. <...> Taigi valstybės ir savivaldybių politikų veikla darbo organizavimo požiūriu yra specifinė ir jos teisinis reguliavimas negali būti visiškai tapatus bendrajam darbo santykių teisiniam reguliavimui, inter alia nustatant darbo laiko struktūros ir jo apskaitos reikalavimus. Į minėtą politikų veiklos specifiką turi būti atsižvelgiama ir įstatyme nustatant teisingą jų atlyginimo už darbą dydį, poilsio ir kasmetinių mokamų atostogų trukmę.“

Taigi, socialdemokratui Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui Juliui Sabatauskui ir kolegoms iš valdančiosios daugumos teliko atsidusti ir konstatuoti, kad siūlymas pratęsti valstybės politikams sumažintų atlyginimų mokėjimą iki 2014 m. gruodžio 31 d., prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“ bei oficialiajai KT suformuluotai doktrinai dėl atlyginimų mažinimo.

Tiesa, pajutus, kad toks išaiškinimas bus, švelniai tarus, nepalankiai priimtas visuomenės, į viešąjį lauką paleistas KT teisėjas Dainius Žalimas, kuris bandė amortizuoti devynių neklystančių Konstitucijos aiškintojų sprendimą. Kalbėta apie „pažeistas proporcijas“. „Tai nereiškia, jog visiems turi būti taikomas visiškai vienodas procentas, tačiau jis neturi būti pernelyg skirtingas. O šioje byloje atlyginimų mažinimas skirtingiems valstybės tarnautojams buvo nuo 0,6 iki 29 proc., skirtingiems teisėjams – nuo 20 iki 35 proc.“, - aiškino D. Žalimas.

Tauta nesirovė plaukų dėl to, kad Tautos atstovai, teisėjai etc. atsistatė prieškrizinius atlygius. Juk taip sunkiai ir atsakingai dėl tos tautos dirbama. Žmones nuliūdino, kad valdantieji tik ateičiai nukėlė svarstymus dėl sumažintų pensijų kompensavimo nuo kitų metų liepos 1 d. Svarstymai dėl pensijų irgi, beje, remiasi KT sprendimu, kad įstatymų leidėjas, mažindamas senatvės pensijas, privalo numatyti susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą ir, pasibaigus ekonomikos krizei, teisingai kompensuoti žmonių praradimus. Jei, žinoma, bus iš ko. Tai negarantuota.

Bėda dar ir ta, kad seimūnai „teisingumą“ atsistatė, kol nesibaigė jų kadencija, o dalies pensininkų kadencija šioje ašarų pakalnėje gali baigtis nesulaukus teisingumo ir proporcijų.

Turgaus lygis

Studijų metais didis baltistas Jonas Kabelka pusiau rimtai piktinosi, kodėl didžiai nusipelniusios Sovietų Sąjungai moterys vadinamos „didvyrėmis“, taip visiškai painiojant lytis, o ne „didbobėmis“.

Dviejų – pirmosios ir antrosios – iškilių Lietuvos moterų – prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės – netiesioginės diskusijos atgaivino a.a. J. Kabelkos, deja, neprigijusį naujadarą.

„Didbobių“ aiškinimaisi – nemoki užsienio kalbos, tad netinkama darbui vyriausybėje, ne laiku puoši kalėdinę eglutę, esi autokratiška ar netinkamai vykdai užsienio politiką – negrabiai dengia prasidėjusias varžytuves dėl prezidento posto. Liūdesys ima, kai didybės tuose ginčuose tiek pat, kiek turgaus bobikių pasistumdymuose dėl patogesnės prekybos vietos... Prieš kai kuriuos pirmųjų šalies moterų veiksmus ir pasisakymus ima blankti net trečiojo pagal rangą vyro – vyriausybės vadovo A. Butkevičiaus – išminties perlai. O vienu metu jis buvo, regis, nepralenkiamas.

Biudžeto prioritetai

Ekonomikos kilimas ar bent jau ne nuosmukis lėmė, kad kitais metais 1 mlrd. 200 litų didėja perskirstomų lėšų galimybė. Jau minėta, kad A. Butkevičiaus vyriausybė į KT išaiškinimus žvelgia pakankamai selektyviai ir lėšas skirstys savo nuožiūra – kas galima seimūnui ar teisėjui, to negalima pensininkui ar bibliotekininkui (keista, kad pastaruoju metu vis dažniau prisimenama ši dirbančiųjų kategorija. Gal politikai pradėjo daugiau skaityti?).

Tačiau ir dar viena nuolatos skriaudžiama, nepaisant tarptautinių įsipareigojimų, sritis – krašto apsauga. Ji kitais metais lieka su tais pačiais – 0,75 nuo BVP. Nors turėtų gauti jei ir ne NATO įsipareigotus 2, tai bent 1 proc. nuo BVP.

„Lietuva yra tarptautinės bendruomenės narė, prisidedanti prie saugesnio ir geresnio pasaulio kūrimo. Jūs įrodėte visiems abejojusiems, kad mūsų šalis gali prisiimti lygiasvorę naštą su didelėmis valstybėmis“, - teigė prezidentė D. Grybauskaitė, kuri yra ir yra Vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, renginiuose Lietuvos kariuomenės dienai ir 95-osioms kariuomenės įkūrimo metinėms paminėti. Nėra, deja, ta „našta lygiasvorė“, gal su išimtimis tarptautinėse misijose. Pabrėžiant galimas atakas prieš Lietuvą ir jos vadovus bei atkirčius toms atakoms, nereikėtų pamiršti ir kariuomenės. Tiksliau prisiminti dažniau nei lapkričio 23- ąją!