Seimui beliko pakalbėti apie šunis ir kates

Noriu pakalbėti apie gyvūnų apmokestinimo įstatymą, kuris plačiai buvo išdiskutuotas viešojoje erdvėje. Jei bus priimtas įstatymas, ar nuo to sumažės gyvūnų? Aš pats turiu du šunis, dukra pagimdė vaikelį, atvežė savąjį šunelį man. Dabar turiu tris.

Esu invalidas, vos vaikštau, mano geriausi draugai - šunys, net durų skambučio nereikia. Jeigu kas ateina - tai jau loja. Žmonės taip nesugyvena, kaip mano šunys.

Klausimas: už ką turėčiau mokėti gyvūnų mokestį? Jeigu moku pinigus, turiu žinoti, už ką moku. Gyvenu nuosavame name, šunys pas mus - už tvoros, jų “reikalus” mes patys susirenkame. Už ką mokėti? Už tai, kad jie loja?

Kažkada lankiausi Vidurinėje Azijoje, ten labai daug valkataujančių šunų, tuo labiau, kad ten šilta, jiems lengviau išgyventi.

Ten net minties nėra juos gaudyti. Yra toks posakis: jeigu mieste yra šunų, vadinasi, miestas dar gyvas, jis gali atsigauti. Jeigu iš miesto šunys išėjo, vadinasi, miestas miręs.

Seimas užsiima niekais. Man, pavyzdžiui, sumažino invalidumo pensiją, gaudavau priemoką 35 litus, kaip transporto kompensaciją ją nuėmė. Paskui tuos pinigus valstybė grąžino, bet niekas apie tai man nepranešė. Nuo šių metų sausio 1 dienos tuos pinigus grąžino. Tik laikraštyje apie tai perskaičiau, tad nuvažiavau tvarkytis reikalus. Turėjau išsiimti naują pažymą, kad man reikia tų pinigų.

Slaugos išlaidoms buvo skirta 180 litų, dabar - 150 litų, ir, sako, grąžins, bet neaišku, kada. Man yra kompensuojami tik vieni vaistai, kitus turiu pirktis pats.

Žmonės Lietuvoje susiduria su daug problemų, o Seimui, pasirodo, reikia apie šunis kalbėti.