Seklių lenktynės su mirties prekeiviais

Žmogų ištiko baisus psichozės priepuolis. Jis iššoko per langą. Artimieji priblokšti: kodėl? Paaiškėjo, kad kažkada jis buvo bandęs narkotikų, kurių poveikis smegenims neišblėso. Juodoji statistika užfiksavo dar vieną kvaišalų verslo auką.

Gal naršydami po internetą pastebėjote skelbimų, reklamuojančių atpalaiduojamąją vonios druską už 250 litų? Tereikia paspausti žymą „pirkti”, sumokėti kredito kortele ir laukti siuntinio.

Kaina už gramą druskos – per didelė? Žinoma. Nes tai jokia vonios druska, o mefedronas.

Dar prieš metus ši medžiaga nebuvo tarp uždraustų, kontroliuojamų narkotikų. Nors mefedronas yra kokaino pakaitalas ir jo poveikis – panašus.

Kinija pasaulio rinką užvertė ne tik pigiais drabužiais ar kitomis prekėmis.

Ši gigantiškos pramonės šalis pastaraisiais metais tapo ir viena didžiausių naujų sintetinių narkotikų tiekėjų.

Kinijos chemikai pateikia sintetinių medžiagų, kurios dar neįtrauktos į uždraustų arba kontroliuojamų narkotikų sąrašus.

Todėl atsirado daugybė tradicinių narkotikų – kokaino, heroino, amfetamino – atmainų.

O kas gi prekiauja ta „vonios druska”? Skelbimas internete – lietuvių kalba, bet ji netaisyklinga, vertimas – pažodinis, naudojant „Google” vertimo programą.

Asmuo, siūlantis jums vonios druska pavadinto mefedrono, tūno užsislaptinęs Nigerijoje.

Nedaug vargo jam prireikė įdėti skelbimus internete įvairiomis kalbomis ir laukti, kol kas nors kitoje šalyje savo kompiuteryje paspaus žymą „pirkti”.

Pagauti tokį prekeivį nėra paprasta. Klasikinis pareigūnų taikomas modelis „atėjau, nupirkau, sulaikiau” nebetinka.

Siuntinių srautas didėja

– Kriminalinis pasaulis jau naudoja modernias technologijas, o ar jūs, pareigūnai, jas irgi pasitelkiate?

Ar galite pagauti tą narkotikų prekeivį, sėdintį prie kompiuterio Nigerijoje? – paklausiau Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo trečiosios valdybos, užsiimančios kova su narkotikais, vadovo vyresniojo komisaro Edvardo Šilerio (34 m.).

– Mes puikiai mokame atlikti klasikinį darbą, kai automobilis su narkotikų kontrabanda vyksta per sieną. Jį sekame, sustabdome, patikriname.

Tačiau kai prekiaujama internetu, tai labai apsunkina tyrimą. Juk jei asmuo Nigerijoje skelbimuose siūlo narkotikų, dar nėra įrodymų, kad jis jų turi. Reikia atlikti tyrimą toje valstybėje.

Ar tas asmuo Nigerijoje bus pagautas, niekas negali garantuoti. Taip, mes jau turime įrankių nustatyti tą asmenį, bet jie nauji, nes narkotikų prekyba internetu – nauja veikla.

Mums padės ir pagaliau patvirtintos Operatyvinės veiklos įstatymo pataisos, kurios sukėlė didelį ažiotažą dėl galimo sekimo.

Tačiau pareigūnams, kovojantiems su organizuotu nusikalstamumu, jos palengvins darbą.

Tų pataisų reikėjo tiriant kriminalines bylas – narkotikų, prekybos žmonėmis, turto prievartavimo, stambių vagysčių.

– Kiek siuntinių su narkotikais, užsakytų internetu, pasiekia Lietuvą?

– Su kolegomis muitininkais matome, kad srautas didėja.

Bet kiek iš tiesų užsakoma internetu ir siunčiama, nežinome.

Kartais ir Lietuvos piliečiai dalyvauja tame versle, prekiauja, bet būdami ne gimtojoje šalyje.

Pavyzdžiui, kokaino kontrabanda iš Pietų Amerikos į Europą Lietuvos gali nepasiekti, tačiau ją gabenant dalyvauja Lietuvos pilietis.

Per sunkmetį – šuolis

– Kaip mūsų šalies piliečiai tampa mulais, skrandžiuose gabenančiais kokainą?

Negi tai taip pelninga, kad žmogus rizikuoja laisve ir net gyvybe?

– Neseniai atlikome tyrimą, kuris prasidėjo nuo darbą siūlančio skelbimo internete.

Esame dėkingi piliečiui, kuris mums apie tai pranešė. Šis žmogus elektroniniu paštu paklausė, kas tai per darbas. Jam atrašė: „Reikės savaitei nuskristi į Pietų Ameriką, kai ką praryti ir už tai gausi 10 tūkstančių litų.”

Nustatėme, kad narkotikų prekeiviams, ieškantiems kurjerių, padėjo lietuvė.

Tie kurjeriai turėjo nuskristi į Peru ir skrandyje atgabenti kokainą į Vakarų Europą. Kvaišalai nebūtų pasiekę Lietuvos.

– Ar tokių kurjerių taip pat daugėja?

– 2007 metais, prieš sunkmetį, užsienyje su narkotikais buvo sulaikyti 107 Lietuvos piliečiai. O 2010 metais – 203. Šuolis didelis.

Kaip tampama kurjeriu? Žmogus dirbo statybose, neteko darbo, o turi paėmęs paskolą.

Kas nors pasiūlo nelegaliai užsidirbti. Žmogus rizikuoja, viliasi, kad jam neatsitiks nieko bloga.

– Ar internete daug tokių skelbimų?

– Masiškai nėra, bet pasitaiko. Mes juos stebime, tiriame, kartais tyrimai būna sėkmingi.

Vakarų valstybėse tai nėra naujas reiškinys.

Žinoma daug atvejų, kaip blogai tai baigėsi, kaip tai pavojinga sveikatai ir kokios blogos sąlygos Pietų Amerikos kalėjimuose.

O pas mus tai – naujas reiškinys. Be to, ir mūsų žmonės naivūs, tikisi lengvai užsidirbti.

– Yra šalių, kur už prekybą narkotikais ar jų gabenimą netgi baudžiama mirties bausme.

– Taip, kai kur sušaudo. Tačiau narkotikų gabenti dažniausiai vyksta menko išsilavinimo žmonės, jie paprasčiausiai nežino, kas jiems gresia.

Vaidina solidžius verslininkus

– Koks šių dienų narkotikų kurjerio portretas?

– Tai vyrai nuo 18 iki 35 metų, nors būna ir moterų. Dažnai jie neatrodo kaip turistai, nemūvi šortų.

Atvirkščiai, bandoma sukurti solidaus verslininko įvaizdį – prabangus lagaminas ir geros firmos kostiumas. Tokie kurjeriai apsistoja ne landynėse, o prabangiuose viešbučiuose. Ten gyvena taip pat prabangiai. Lėktuvu kartais skrenda verslo klasės salone.

– Sakėte, kad iš vienos kelionės kurjeris uždirba apie dešimt tūkstančių litų. O koks organizatorių pelnas?

– Iš vienos kelionės, kai pergabenamas kilogramas kokaino, jie uždirba apie 70 tūkstančių litų. Bet viskuo juk rizikuoja kurjeris.

– Vienas Venesuelos pareigūnas man pasakojo, kad narkotikų kurjerius jie gaudo stebėdami trumpus vizitus į šalį. Jei žmogus atskrenda vos dviem dienoms iš toli, pavyzdžiui, Amsterdamo, jie jį seka. Tačiau taip buvo prieš dešimt metų. Gal ir čia yra pokyčių?

– Anksčiau kurjeriai elgdavosi primityviai – kuo pigiau nuskrisdavo, prarydavo ir po dienos – atgal.

Kadangi vis dažniau pagaudavo, tokių kelionių organizatoriai padarė išvadas ir dabar į Pietų Ameriką kurjeriai skrenda kaip verslo konferencijų, netgi valstybinio lygio renginių dalyviai.

Ten jie vieši dvi ar tris savaites.

Žmogus iš Lietuvos arba iš bet kurio kito pasaulio krašto, kur yra internetas, užsiregistruoja pats arba kito asmens užregistruojamas dalyvauti verslo konferencijoje.

Visą reikiamą informaciją jis taip pat gauna internetu.

Nebereikia su kuo nors susitikti akis į akį, palikti pėdsakus.

– Vadinasi, policijai reikia ne tik gerai išmanyti virtualiąją erdvę, bet ir kuo daugiau bendradarbiauti su kitų šalių kolegomis.

– Svarbiausias vaistas nuo organizuoto nusikalstamumo – tarptautinis bendradarbiavimas, kuo mažiau biurokratinių kliūčių.

Pavyzdžiui, norime stebėti, kaip narkotikų kontrabanda juda iš taško A į B. Valstybės viduje tai padaryti sąlyginai paprasta.

Tačiau kai krovinys turi pervažiuoti dešimt valstybių, sekti jį būna sudėtinga – visos dešimt valstybių gali taikyti skirtingas procedūras.

– Kiek tada užtrunka derinimas? Pavyzdžiui, jei dabar sužinosite, kad rytoj vyksta krovinys, ar spėsite jį susekti?

– Galima ir per kelias valandas viską suderinti, bet reikia turėti gerus ryšius ir išmanyti procedūras. Europos Sąjungos viduje bendradarbiauti lengviau, nes yra Europolas.

O su Azijos ar Pietų Amerikos pareigūnais bendrauti sunkiau.

Neseniai trys 18–24 metų lietuviai skrandžiuose turėjo gabenti kokainą iš Brazilijos į Vakarų Europą.

Su Brazilija mums bendrauti buvo problemiška – tai didelė valstybė, net patys pareigūnai nežino, kas kam pavaldus. Mes jiems nurodome, kur ieškoti, o pusę metų laukiame atsakymo.

– Koks tų lietuvių likimas?

– Trys lietuviai, viešėję Brazilijoje kaip turistai, buvo sulaikyti besiruošiantys išvykti oro uoste. Dabar jie laukia teismo.

Jeigu jie pareikš norą, o Brazilijos teisėsauga sutiks, gali būti perkelti bausmę atlikti Lietuvoje.

– Kiek kokaino jie gabeno?

– Vienas žmogus gali praryti nuo 0,5 iki 1,3 kilogramo kokaino.

Yra buvę atvejų, kai prarijo daugiau. Kartais tai baigiasi tragiškai, žmogus miršta. Toks įvykis buvo ir Lietuvoje.

Kai narkotikai gabenami lagaminuose, bandoma pervežti gerokai didesnį kvaišalų kiekį.

Kiti kokainu impregnuoja audinius ar net medį. Technologija tokia: ištirpdo kokainą, sumerkia drabužius ir išdžiovina. Kai nugabena, rūbus vėl mirko ir atskiria kokainą.

Tai irgi nauja tendencija. Anksčiau dažniausiai veždavo natūralaus pavidalo kokainą – miltelius.

O dabar dažnai sumaišo su kitomis medžiagomis, paveikia chemiškai.

Pavyzdžiui, žmogus veža kavą. Ji atrodo kaip įprasta kava. Tačiau po tam tikrų cheminių reakcijų iš jos išsiskiria kokainas.

Teisėjai – pernelyg atlaidūs

– Dar neseniai kriminalinės policijos pareigūnai piktinosi, kad teisėjai atlaidūs stambiems narkotikų prekeiviams.

Tarkime, su dideliu kiekiu kvaišalų Lietuvos sostinėje sulaikytas Vytautas Ražanauskas sugraudino teisėją pasakojimais apie mažą vaiką, nors juo rūpinasi motina.

Teisėjas bausmės laiką sutrumpino per pusę.

– Problema – įstatymų traktavimas. Kartais iš tiesų būna absurdiškų situacijų.

Pavyzdžiui, Kazachstano pilietis atvyko į Lietuvą kaip automobilių prekeivis. Bagažinėje jis atsivežė 5 kilogramus heroino.

O teoretikai sako: kaip įrodyti, kad narkotikai – būtent šio žmogaus. Kaip mes, būdami Lietuvoje, galime įrodyti, jog Kazachstane jis pats įsidėjo narkotikus į bagažinę?

Sučiuptas atvykėlis tvirtina: aš nežinojau, jog mano mašinoje yra narkotikų, esu nekaltas.

Kiekvienas teisėjas į bylą žvelgia dar ir per asmeninę prizmę.

Todėl reikia ne griežtinti bausmes už narkotikų gabenimą ar prekybą, o keisti įstatymų taikymą ir interpretavimą.

Vis dėlto pastaraisiais metais pastebime, kad teisėjų pozicija narkotikų prekeivių atžvilgiu griežtėja.

Pavyzdys galėtų būti Skandinavijos šalys. Ten jei pas tave rado narkotikų, tu ir atsakai.

– Ilgai sekate, gaudote, o byla vilkinama kelerius metus, galiausiai teisėjas skiria mažiausią bausmę. Ar nebūna apmaudu?

– Be abejo, būna. Tokiais atvejais prokuratūra apskundžia teismo sprendimą, byla pasiekia Aukščiausiąjį teismą. Tai ilgas kelias. Būna, kad teisiamas asmuo jau išėjęs į laisvę.

Kai bylos užsitęsia, kartais mūsų pareigūnai kviečiami liudyti praėjus kokiems penkeriems metams po sulaikymo.

Teisėjas klausia pareigūno, kur jis buvo tokių metų tokią dieną tokią valandą.

Parodymai buvo duoti prieš penkerius metus, bet jei pareigūnas ko nors neprisimins, tai gali būti vertinama įtariamojo naudai.

Vakarų šalyse pareigūno parodymai vertinami kitaip.

Jei jis liudija apie jam žinomas aplinkybes, tai yra svarbus įrodymas. Mūsų šalyje taip būna ne visuomet.

Atlikome labai didelį tyrimą dėl prekursoriaus.

Tai cheminė medžiaga, iš kurios gaminami narkotikai.

Krovininis furgonas per Lietuvą vyko iš Rusijos į Olandiją ir vežė 500 litrų prekursoriaus. Iš tokio kiekio galima pagaminti 500 kilogramų amfetamino.

Bausmė už tai – nuo 0 iki 4 metų. Kadangi tie asmenys – vienos Kauno grupuotės atstovai – įkliuvo pirmą kartą, teisėjas skyrė tik piniginę baudą.

Kreipėmės į Seimą – paprašėme pakeisti įstatymus. Pernai liepą skubos tvarka bausmė buvo sugriežtinta – nuo 6 iki 10 metų.

Šiemet balandžio mėnesį tie patys organizatoriai vėl buvo sulaikyti – bandė iš Lietuvos išvežti prekursorių ir narkotikus.

Dabar jiems gresia daug griežtesnė bausmė.

Gamyba – nuošaliose vietose

– Tačiau prekursoriai ne tik išvežami iš Lietuvos. Juk ir Lietuvoje veikia amfetamino gamybos laboratorijos. Kokiose vietose jos kuriamos?

– Nuo 1997 metų demaskuota 17 tokių vietų.

Kad pagamintum amfetaminą, nereikia kokios nors ypatingos technologijos ar labai daug vietos užimančių agregatų.

Visa įranga gali tilpti į lengvojo automobilio bagažinę ar priekabą.

Turime pagrindo įtarti, kad ir dabar kažkas gamina amfetaminą, bet atskleisti daugiau detalių kol kas negaliu.

Tokia gamyba vyksta visame pasaulyje. Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje per metus nustatoma 20 amfetamino laboratorijų.

Tokios laboratorijos įkuriamos nuošaliau nuo gyvenviečių, nes gaminant sintetinius narkotikus sklinda stiprus kvapas. Tai būna atokios sodybos, dirbtuvės.

Laive – rekordinė siunta

– 2007 metų gegužę Lavoriškių pasienio kontrolės poste buvo sulaikytas vilkikas su rekordine narkotikų siunta – pusšešto kilogramo heroino.

Ar tas rekordas buvo pagerintas?

– Pernai buvo konfiskuotas panašus kiekis heroino – netgi keliais šimtais gramų daugiau.

O štai kokaino pernai Klaipėdos uoste sulaikėme net 396 kilogramus.

Jis buvo gabenamas laivo, vykusio iš Ekvadoro, konteineriuose. Lietuva buvo tik tarpinė stotelė, toliau krovinys turėjo vykti į vieną Vakarų Europos šalių.

– Ar sulaikyti šios stambios kontrabandos organizatoriai?

– Taip, Ekvadore sulaikyti septyni asmenys, kurie siuntė šį krovinį. Gabenimas buvo organizuojamas elektroniniu paštu – pasamdyta krovinių vežimo kompanija.

Nereikėjo jokio Petro, kuris vežtų ar lydėtų krovinį.

– Kokio dydžio grupuotės Lietuvoje užsiima narkotikų prekyba?

– Pernai buvo demaskuota didelė grupuotė, kurią vadino mažąja Vilniaus brigada.

Įtarimai dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo, vadovavimo jam ir dalyvavimo jo veikloje pareikšti daugiau kaip 60 asmenų. Vilniuje jie turėjo 50 narkotikų platinimo taškų – šios vietos nuolat keitėsi. Prekiautojai turėjo ir savo klientų ratą.

Šiuo metu byla dėl 27 asmenų jau perduota į teismą, dėl kitų vyksta tyrimas.

Vadinamoji mažoji brigada išplatino ne mažiau kaip 63 kilogramus amfetamino ir metamfetamino, apie 10 kilogramų kanapių, apie kilogramą kokaino, maždaug 400 kilogramų heroino ir per 13 tūkstančių tablečių, turinčių psichotropinį poveikį.

Per kratas pas narkotikų prekeivius rasta 15 įvairaus kalibro šaunamųjų ginklų ir 120 šovinių.

Kai kuriems šios grupuotės nariams gresia kalėjimas iki gyvos galvos.

– Ar turite duomenų, kad ir šiuo metu šalyje veikia panašių grupuočių?

– Tokių grupuočių yra.

– Kokio tai visuomeninio sluoksnio atstovai?

– Yra nemažai studentų. Jie užtikrina pasiūlą bendrabučiuose. Jie tokie pat studentai kaip kiti, lanko paskaitas, siekia gauti diplomą, o vakare užsidirba platindami kvaišalus, kartais – ir per interneto svetainę „Facebook”.

Narkotikų prekeivio įvaizdis pastaruoju metu pasikeitęs.

Anksčiau tai buvo skustagalvis su auksine grandine ant kaklo. O dabar sutikęs jį gatvėje palaikytum verslininku, kuriam sekasi, arba akademinio jaunimo atstovu.

Iš mūsų operatyvininkų slapta nufilmuotų kadrų matyti, kad ir jų kalbėjimo maniera niekuo nesiskiria nuo paprasto piliečio.

Kartais tarp platintojų būna ir merginų. Jos nori turėti pinigų pramogoms, gražiems drabužiams, bet niekur nedirba.

Atliekame tyrimą dėl lietuvio užsienyje, kuris anksčiau disponavo keliasdešimčia tūkstančių litų, o dabar – keliais milijonais. Matome, kad jis labai greitai turtėja, tačiau legalios pajamos neatitinka išlaidų.

Jis perka ištaigingus automobilius, gyvena prabangiai. Turime pagrindo įtarti, kad pinigai – iš narkotikų verslo.

– Ne visi atrodo kaip paprasti piliečiai.

Pavyzdžiui, Vilniaus čigonų taboro gyventojai, nuolatiniai heroino tiekėjai.

– Turi būti pagaliau priimtas sprendimas, ką su jais daryti. Iki šiol tik viena ministerija rodo į kitą, o ta – į savivaldybę.

Niekas nesiima spręsti problemos iš esmės.

– Gal juos reikėtų iškelti, pavyzdžiui, į Didžiasalį – ten rinka ir paklausa maža.

– Nenoriu spręsti, kur, bet net iškeldinti galima teisiniu būdu. Palikti taboro sostinėje, kur daugiausia gyventojų, negalima, ten nuolat kas nors atsitinka. Užkratas gali išplisti.

Kai kuriose šalyse jau yra ištisi tokie kvartalai.

Poveikis išlieka ilgai

– Kaip „pakabinami” nauji klientai?

– Klaipėdos policijos pareigūnai atliko tyrimą dėl rinkoje pasirodžiusių naujų sintetinių medžiagų, kurios anksčiau buvo nekontroliuojamos.

Pastebėta, kad pirmąkart duodama nemokamai. Pabandė, patiko, po to jau perka.

– Tarp jaunimo vyrauja nuomonė, kad kanapės ar amfetaminas – nepavojingi. Manoma, kad kartą pavartojus nieko neatsitiks.

– Moksliškai įrodyta, kad narkotikų poveikis smegenims išlieka dešimt metų.

Net po tiek laiko žmogų gali netikėtai ištikti psichozės priepuolis – jis iššoks per langą, ir niekas iš artimųjų nesupras, dėl ko tai įvyko.