Seksualinių nusikaltėlių portretai: ekshibicionistai

Ekshibicionizmas [lot. exhibitio — rodymas, pateikimas], lytinis iškrypimas, kuris reiškiasi lytinių organų rodymu. Tokie asmenys gali smarkiai išgąsdinti, ypač vaikus ir moteris.

Aišku, šis iškrypimas labiau paplitęs tarp vyrų, tačiau moterų ekshibicionizmas visuomenėje vertinamas palankiau, be to jį sunku įvertinti, nes vyro lytinis susijaudinimas matomas akivaizdžiai, priešingai nei moters. Be to, konservatyvūs žmonės ekshibicioniste gali palaikyti ir moterį, kuri paplūdimyje nusiims liemenėlę, tačiau net ir tokių moterų tarpe esama susijaudinančių.

Daugelis ekshibicionistų vyrų agresyvių užmačių neturi, ir tikisi, kad juos pamačiusios moterys seksualiai susijaudins.

Pasakoja 32 metų ekshibicionistas:

„Labiausiai seksualiai susijaudinu pamatęs, kad moteriai patinka žiūrėti į mane. Yra vieta, kur ateina tokie, kaip aš. Ten ateina ir moterys, norinčios į mus pažiūrėti. Kartais aš nuogas atsigulu pamiškėje ir deduosi, kad deginuosi saulėje. Iš tikrųjų aš tik „lengvai“ onanizuojuosi. Jei kokia moteris pastebi ir žiūri į mane, aš labai susijaudinu, galiu net patirti orgazmą. Kartais man tai nepavyksta. Niekada nepamiršiu, kaip kartą bandžiau pasirodyti krikščionei mokytojai: ji pradėjo baisiai spiegti, o aš mirtinai išsigandau.“

Seksologui T. Langfeldui kitas vyras pasakojo iškišdavęs savo varpą pro laikraštį ir žiūrėdavęs į moterį, tikėdamasis, kad ji supras, ką jis daro ir susijaudins.

Tačiau tai nėra svetima ir moterims.

Pasakoja 31 metų ekshibicionistė:

„Dažniausiai „pozuoju“ lange. Žemiau manęs gyvena 16 ar 17 metų jaunuolis. Pastebėjau, kad jis ne kartą į mane žiūrėjo. „Pozuoju“ prieš tą langą, kuris iš jo kambario yra gerai matomas. Aš lėtai nusivelku suknelę ir ilgai vaikštau po kambarį vien su apatiniais. Pastebėjusi, kad jis žiūri – apsinuoginu. Mane tai labai jaudina, ir po to aš onanizuojuosi.“

Seksologo nuomone, kiti ekshibicionistai demonstruoja savo lytinius organus tiesiog norėdami atkreipti į save dėmesį. Dažniausiai jie tai daro iš nevilties. Tokie žmonės tikisi efektyvios reakcijos, nustebimo, gal net pasibaisėjimo. Tikriausiai kiekvienam yra tekę girdėti ar net pamatyti asmenis, kurie pribėga, greitai apsinuogina ir nubėga, taip dažniausiai sukeldami išgąstį.

Pasakoja 25 metų vaikinas:

„Apsinuogindamas niekada nepatiriu seksualinio pasitenkinimo. Todėl negaliu paaiškinti, kodėl taip darau. Viskas prasidėjo, kai man buvo 14 metų. Mano tėvai labai susipyko. Taip, beje, nutikdavo dažnai, bet tą kartą aš neįstengiau jų nuraminti. Iš nevilties atsistojau prie lango ir išsitraukiau savo varpą. Pro šalį ėjusi moteris pakėlė triukšmą ir pranešė policijai. Policija paskambino man ir liepė kitą dieną ateiti pasikalbėti. Mano tėvai be galo persigando. Vėliau dažnai eidavau iš namų ir rodydavau savo apnuogintą kūną. Ypač tą darydavau, kai tėvai namie pykdavosi, o aš negalėdavau jų nutildyti. Demonstruodamas lytinius organus nusiramindavau.

Būdamas 18 susiradau merginą ir tikėjausi, jog to nebedarysiu, tačiau save pradėjau demonstruoti net ir tada, kai pats turdėdavau sunkumų. Taip aš „atsikratydavau problemų.“

Seksologas T. Lengfldas išskiria ir trečią ekshibicionistų rūšį - tai tokie asmenys, kurie demonstruoja moterims savo bejėgiškumą. Jų bejėgiškumas susijęs su seksu ir moterimis: moteriai, kuri jį atstumia, jis rodo savo varpą, tarsi norėdamas pasakyti „Bet aš turiu varpą!“

Seksologas pasakoja apie vaikiną, kilusį iš šeimos, kurioje juo mažai rūpinosi. Namuose buvo patėvis, daug alkoholio ir smurto. Berniukas jautėsi vienišas ir neturėjo draugų. Mokykloje jam irgi nesisekė, su mergaitėmis bendrauti bijojo, bet troško artimų ryšių. Berniukas dažnai gyveno įvairiuose internatuose ir galiausiai prarado bet kokius ryšius su artimaisiais, kurių jam taip reikėjo.

Kartą būdamas 11-os, jis žaidė su kitais internato draugais kažkokį „seksą“ ir pasijuto seksualiai pažemintas - iš berniuko tyčiojosi, kad jo varpa nesustandėja kaip kitų. Nuo tada jis pradėjo rodyti ją vos pajausdavo esąs atstumtas. Apie tai sužinojus internato darbuotojams šie jį pasmerkė ir situacija tik pablogėjo. Savo lytinius organus jis pradėjo rodyti kelis kartus per dieną.

Būdamas 16 jis susirado merginą, su kuria gyveno aktyvų lytinį gyvenimą, bet vėliau ši jį paliko susiradusi kitą. Tai jį visai palaužė. Būdamas 18 padegė negyvenamą namą ir buvo nuteistas už ekshibicionizmą bei padegimą. Patekęs į kalėjimą pradėjo žaloti save, o išėjęs iš kalėjimo bandė išprievartauti moterį ir vėl buvo nuteistas. Po dešimties metų, praleistų už grotų, jame liko mažai žmogiškumo.

Teisiniu pagrindu ekshibicionizmas viešumoje draudžiamas (daugelyje šalių traktuojama kaip smulkus chuliganizmas), tačiau skiriant bausmę būtina remtis psichologo ir psichiatro tyrimų išvadomis.

Kaip elgtis, kai pamatote ekshibicionistą?

Lietuvoje, policijos atstovų teigimu, ekshibicionistai baudžiami už viešosios tvarkos pažeidimą administracine tvarka ir už netinkamą elgesį jiems gali būti skirta bauda arba viešieji darbai.

Tačiau, kaip elgtis pamačius tokį asmenį, ypač, kai šalia yra mažamečių vaikų? Pagrindinis patarimas – nepanikuoti.

Jei vaikai pateikia klausimus dėl keisto pašalinio žmogaus elgesio, vertėtų paaiškinti, jog tas žmogus – serga. Išgąstis gali traumuoti vaiką tik tada, jei išsigąsite patys.

Dažniausiai maži vaikai nekreipia dėmesio į tai, į ką nežiūri ir suaugę. Be abejonės, pagrindinis ekshibicionisto tikslas – sukelti kažkokią reakciją. Dažniausiai paniką, nuostabą arba susidomėjimą. Nors rėkti – nėra geriausias sprendimas, tačiau ne tokia reakcija, kokios tikisi ekshibicionistas gali jį išgąsdinti.

Ekshibicionistai neretai gali gyventi ir normalų gyvenimą: užimti visuomenėje tam tikrą statusą, turėti šeimą, tačiau pasitaiko atvejų, kai ekshibicionistais tampa ir protiškai neišsivystę asmenys. Nors tyrimais nustatyta, jog dažniau užpuola „normalūs“ žmonės nei psichiškai nesveiki, bet kokį bandymą komunikuoti protiškai nestabilus žmogus gali palaikyti puolimu, todėl geriausia reakcija – jokios reakcijos.

Be abejonės, valdyti savo emocijas nėra lengva. Taip pat galite iškviesti policiją, nors tai drįsta padaryti ne kiekvienas, iš aprašytų atvejų matyti, jog tokie asmenys gali kelti rimtą pavojų visuomenei.