Šėtono Biblija (Nepilna)

visada būdavo lyginami su Velniu.

Nežiūrint to, kad Dievas visose tose religijose iš esmės vienas ir tas pats, kiekvienas kitų pasirinktą kelią laiko smerktinu.Dar daugiau. Nežiūrint viso to, religingieji dar ir MELDŽIASI už vienas kitą! Jie niekina savo tikratikius brolius už tai, kad šių religija turi kitokių išorinių žymių. Tas priešiškumas kažkokiu būdu turi būti pašalintas, ir tai padaryti, pasirodo, patogiausia maldos pagalba. Koks veidmainiškas būdas tokia silpnai užmaskuota priemone kaip malda už savo priešą jam pasakyti: “Mirtinai tavęs nekenčiu!” Melstis už savo priešininką reiškia parodyti pigią rūstybę ir, be abejo, didžiausią pretenzingumą ir apsimetimą!

Ir jeigu egzistuoja tokie dideli nesutarimai dėl būdų tarnauti Dievui, tai kiek gi gali būti skirtingų Dievo aiškinimų ir kuris iš jų tikras?

Visi dievobaimingi žmonės rūpinasi tik įsiteikti Dievui, kad jis po mirties jiems atvertų rojaus “Perlamutrinius Vartus”. Nors, kita vertus, jei žmogus net ir pragyventų gyvenimą, nevykdydamas savo tikėjimo reikalavimų, jis gali paskutinę savo valandą pasišaukti dvasininką ir mirties patale atlikti paskutinę atgailą. Tuoj pat atbėgs popas ar pamokslininkas ir “suderins” su Dievu klausimą dėl leidimo į Dangaus Karalystę (Jėzidai, velnio garbintojų sekta, turi savo požiūrį į šį klausimą. Jie tiki, kad Dievas visagalis ir be galo gailestingas, bet per gyvenimą jie privalo pataikauti Velniui, nes jis lemia jų likimą žemėje. Jie taip pat giliai tiki, kad Dievas atleis visus jų nusikaltimus atliekant apeigas prie mirštančiojo, jog nelaiko būtinu skaitytis su tuo, kaip Dievas žiūri į jų gyvenimą). Dėl visų prieštaravimų, kurie yra krikščionių raštuose, daugelis žmonių šiuo metu negali sąmoningai priimti krikščionybę taip, kaip ji buvo priimama praeityje. Vis daugiau žmonių pradeda abejoti Dievo buvimu tradiciniu krikščioniškuoju supratimu.

Dėl to jie vadina save “Krikščioniškaisiais Ateistais”. Žinoma, krikščionių biblija prigrūsta prieštaravimų, bet kas gali būti prieštaringesnio negu terminas “Krikščioniškasis Ateistas”?

Jeigu net įžymūs krikščionių lyderiai atmeta savo pirmtakų Dievo sampratą, tai kaip tada galima laukti, kad jų sekėjai gerbtų religines tradicijas? Susumuojant debatus apie tai, ar Dievas mirė, ar ne, galima pasakyti, kad jeigu jis dar ir ne miręs, tai jam būtu ne pro šalį kreiptis MEDICINOS PAGALBOS!

BUS PILDOMA