Signalas iš Maskvos: „Jeigu Vakarai puls Siriją, mes turime užimti Baltijos šalis“

Rusijos politologas, vadovaujantis NVS Pabaltijo institutui, Michailas
Aleksandrovas mano, kad jeigu,
apeinant Jungtinių Tautų Saugumo
tarybą, vis vien įvyks karinė ataka
prieš Siriją, Rusija turėtų įvesti savo
karius į Baltijos šalis, rašo newsbalt.ru.

Tokia genialia idėja politologijos mokslų daktaras pasidalijo savo
tinklaraštyje. „Aš anksčiau sakiau, kad jeigu NATO pultų Siriją, mums reikėtų
įvesti karius į Užkaukazę. Bet dabar
situacija pasikeitė. Viena vertus,
Armėnija padarė aiškų poslinkį link
Vakarų ir nebėra patikima
sąjungininkė. Jos elgesys naujos pasaulinės krizės sąlygomis tampa
neprognozuojamas. Kita vertus, Azerbaidžanas padarė žingsnius, kad suartėtų su Rusija. Ir
Alijevas, matyt, garantavo V.Putinui,
kad Azerbaidžano teritorija nebus
suteikta Vakarams vykdyti
operacijas prieš Iraną ir Rusiją. Tokiomis aplinkybėmis Rusijos ir Irano komunikacijai per Kaspijos jūrą
nekils grėsmės, tad Azerbaidžaną
galima palikti ramybėje“, - rašo
M.Aleksandrovas. Tačiau Baltijos šalys – visai kitas reikalas. Čia galima ir įsiveržti. „Tačiau Rusija turi aiškiai parodyti Vakarams, kad už agresiją prieš Siriją
jiems teks sumokėti didelę kainą.
Todėl Rusija turi paspausti ten, kur
mes turime aiškų strateginį
pranašumą, tai yra, Pabaltijyje. Taip, kaip per Karibų įlankos krizę, Rusija turi Vakarams iškelti dilemą:
jeigu atakuojate Siriją, pažeisdami
tarptautinę teisę, mes tokiu atveju
užimame Pabaltijį. (Tada, 1962 m.,
SSRS pagrasino užimti Vakarų
Berlyną ir užgrobti Juodosios jūros sąsiaurių zoną). Manau, kad Rusijos karių įvedimas į Pabaltijį apsieitų su minimaliais
nuostoliais, o gal ir iš viso nebūtų
nuostolių. Na nebent kas netyčia iš kvailumo pakliūtų po tanku, kaip buvo 1991
m. Dar daugiau, manau, kad pusė Latvijos ir Estijos gyventojų Rusijos
karius sutiktų su gėlėmis, kaip buvo
1940 m.“, - rašo politologijos moklsų
daktaras. Parengė Jurgita Noreikienė