Įsimylėjusieji žvaigždes naktimis nemiega

Tikriausiai bent kartą gyvenime pakeliame akis į dangų ir apsvaigstame nuo paslaptingo žvaigždžių švytėjimo, nenusakomo jausmo – esi mažas aguonos grūdelis prieš begalinę visatą. Pasinaudokime proga pasižvalgyti po dangų kartu su astronomais mėgėjais, nesiskiriančiais su teleskopais ar net namuose įsirengusiais observatorijas. Prisijunkime prie pasaulio šmukštarų, nes artėja NASA inicijuota Tarptautinė Mėnulio stebėjimo naktis, pažymima spalio 8-ąją.

Vieni grožisi, kiti dirba

Astronomų mėgėjų klubo „Albireo“ vadovas Jonas Kaspariūnas žvaigždėtu dangumi pradėjo grožėtis nuo vaikystės: nuvažiuodavo pas tetą į kaimą ir vakare stebėdavo žvaigždes. Jonas susidomėjo astronomija, skaitė knygas, net nusprendė studijuoti fiziką, tačiau apsigalvojo ir tapo informatiku. Dabar kompiuterių specialistas džiaugiasi savo sprendimu, nes, kiek jam žinoma, profesionalūs astrofizikai nesigroži dangumi – yra užimti tyrimais, skaičiavimais ir kitais rimtais mokslais.

„Tuo mėgėjai ir skiriasi nuo profesionalų, kad mūsų pagrindinis tikslas – estetinis pasigėrėjimas ir tik po to pažinimas tiek, kiek to reikia“, – sako J. Kaspariūnas.

Vilniuje atsidarius parduotuvėlei, prekiaujančiai teleskopais, susibūrė bendraminčiai, kurie iš pradžių bendravo interneto forume, o vėliau atsirado ir klubas „Albireo“, priklausantis tarptautinei Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijai.

Jau antrus metus veikiantis klubas vienija 25 tikruosius narius, tarp kurių yra studentų, verslininkų, įmonių vadovų. „Besidominčiųjų tikrai daug, bet klubo veikloje dalyvauja daugiausia dirbantys žmonės, kurie turi pakankamai lėšų, nes šis užsiėmimas gana brangus“, – teigia J. Kaspariūnas.

Pradedantiesiems klubo vadovas pirmiausia rekomenduoja susipažinti su dangumi, išmokti surasti didžiąsias žvaigždes, stebėti dangų plika akimi. Vėliau galima įsigyti žiūronus ir grožėtis kamuoliniais žvaigždžių spiečiais, viena kita galaktika. Ir tik tuomet verta pirkti teleskopą. Skirtą vien vizualiai stebėti galima įsigyti už kelis tūkstančius. Jei mėgėjas turi tikslą ir fotografuoti, tuomet teks pakloti dešimt tūkstančių ar daugiau.

Lapkričio meteorų liūtis

Svarbiausias klausimas astronomui mėgėjui – iš kokios vietovės stebėti naktinį dangų? Internete galima rasti Lietuvos apšviestumo žemėlapį, bet, pasak J. Kaspariūno, jis kelerius metus neatnaujintas, nėra tikslus.

Praktiškai galima duoti vieną patarimą: važiuokite kuo toliau nuo didžiųjų miestų, mažiausiai 50 km. Jeigu norite stebėti pie-tinį dangų, traukite į Dzūkiją, jei domina šiaurinis – sukite link Biržų. Geriausiai dangus matyti iš Žemaitijos kaimų ir prie Lenkijos sienos, kur taip pat pakankamai tamsu. „Tačiau iš pradžių galima stebėti ir mieste. Puikiai matyti Mėnulis ir planetos, tik blankesnių, 5–6 ryškio žvaigždžių neišvysite“, – pataria klubo vadovas.

„Albireo“ nariai organizuoja bendras išvykas. Dažniausiai apsigyvena kaimo turizmo sodybose, nes naktį stebi žvaigždes, o dieną ilsisi.

Maloniausias laikas tokioms išvykoms vasaros pabaigoje, kai naktys dar šiltos, lengviau išbūti lauke nesužvarbus.

„Stebėti tinka visos giedros naktys ištisus metus, išskyrus birželį, nes per daug šviesu“, – teigia Jonas.

Astronomai mėgėjai nebūtinai vien žiūri į dangų pro teleskopą. Tie, kurie turi įrangą, fotografuoja arba stebi dangų plika akimi. Rugpjūtį buvo galima grožėtis perseidų srautu (jeigu oro sąlygos palankios, per valandą įmanoma pamatyti 50–100 krintančių žvaigždžių). Jei pražiopsojote, nieko tokio, nes lapkričio mėnesį bus galima grožėtis ne mažiau įspūdingu leonidų meteorų srautu. Įdomu stebėti planetų tranzitus ar kitus reiškinius. Į dangų galima žiūrėti ir dieną: su specialiais filtrais stebėti Saulės blyksnius ar užtemimą.

„Man teko išvysti net šiaurės pašvaistę. Plika akimi buvo matyti žalia, tik nufotografavus išryškėjo ir kitos spalvos. Pastaruoju metu Saulės aktyvumas didėja, todėl ir Lietuvoje galima pastebėti šį nuostabų gamtos reiškinį“, – sako J. Kaspariūnas.

Stebėti užtemimo – į Turkiją

Biologė Laisvė Lideikytė astronomija aktyviai susidomėjo prieš šešerius metus. 2006 m. kovą su Vilniaus universiteto žygeivių klubu nuvyko net į Turkiją stebėti visiško Saulės užtemimo.

„Lietuvoje stebėjau penkis dalinius Saulės užtemimus, o visiškas buvo jau seniai. Kito sulauksime dar negreit, aš pamatyti neturiu jokių šansų, tad nusprendžiau pasinaudoti proga“, – pasakoja Laisvė.

Keliautojams labai pasisekė, buvo geras oras, dangaus netemdė nė vienas debesis. Jie pasirinko Antalijos regioną ir įsitaisė nuošalioje kalvelėje. Retu gamtos reiškiniu grožėjosi pro žiūronus, uždėję ant jų specialius filtrus.

Visa užtemimo fazė truko keturias minutes, kurios prilygo stebuklui. „Jausmas sunkiai nusakomas, net negali patikėti tuo, ką matai. Danguje pasirodė juodas Saulės diskas su šviesia karūna aplink. Visiškai nesutemo, nesimatė nei Veneros, nei Merkurijaus, tik žara, tarsi po saulėlydžio, švietė visame horizonte. Pro žiūronus regėjome Saulės vainiko čiurkšles, raudonus taškelius ant apskritimo kraštų“, – įspūdžiais dalijasi Laisvė.

Žvaigždynai aukštyn kojom

L. Lideikytė žvaigždes stebėjo ir Pietų Afrikos Respublikoje, kur dvejus metus dirbo.

„Keiptaune prisijungiau prie vietinio astronomų mėgėjų klubo, turinčio senas tradicijas. Jie kiekvieną savaitę renkasi miesto observatorijoje, skaito paskaitas. Kartą per mėnesį, per Mėnulio jaunatį, organizuoja išvykas už miesto stebėti žvaigždžių“, – pasakoja Laisvė.

Jai įdomu buvo tai, kad iš PAR matyti dangaus pietų pusrutulis. Daugelis žvaigždynų atrodo kaip ir iš Lietuvos, bet jie visi apsivertę aukštyn kojom. Kai kurie žvaigždynai – Skorpiono, Šaulio, mūsų danguje patekantys virš horizonto tik iki pusės, ten tiesiai virš galvos. Matyti didieji bei mažieji Magelano debesys – tai palydovinės Paukščių Tako galaktikos. Įspūdingiau atrodo ir Paukščių Takas.

Keiptaunas – didelis ir šviesus miestas, norint stebėti dangų, tenka važiuoti gana toli į užmiestį.

Astronomai mėgėjai organizuoja „žvaigždžių vakarėlius“ pusdykumėse, vietovėse, kurios retai apgyvendintos, tad mažai dirbtinės šviesos šaltinių.

Septyni klubo nariai turi privačias observatorijas kalnuose, šeštadieniais jie priima lankytojus – skaito paskaitas, stebi žvaigždes.

Laisvė Lideikytė į Afriką turėjo nusivežusi kelioninį teleskopą, kuris išsiardo ir susideda į lagaminą. Su tokiu kelionių palydovu L. Lideikytė neketina atsisveikinti, nes tai pomėgis visam gyvenimui.

Observatorija namuose

Dailininkas Gintas Rudzevičius tėviškėje Vilkaviškio rajone, Keturvalakiuose, įsirengė savo rankomis sukonstruotą observatoriją. Anksčiau tame ūkiniame pastate augino karvelius. Pro čerpinį stogą atsiveria apvalus kupolas, po kuriuo sumontuoti du teleskopai.

Observatorija ypatinga tuo, kad teleskopas kompiuterio užprogramuotas suktis tokiu pat greičiu kaip ir Žemė. Šią kompiuterinę programą Gintas atsisiuntė iš JAV, o mechanizmus sumontavo pats. Fotografuojant dangaus kūnus ekspozicijos išlaikymas – dvi valandos, jei teleskopas nesisuktų, nuotraukos būtų neryškios, žvaigždžių taškeliai ištįstų į linijas. „Juk observatorija ne vištidė, reikėjo viską gerai apskaičiuoti, kad veiktų be priekaištų“, – sako astronomas mėgėjas.

Pastaruoju metu Gintas sutelkęs dėmesį į Mėnulio fotografavimą. Nors žemės palydovas visą laiką atsisukęs vis ta pačia puse, niekada nenusibosta jį stebėti. Mėnulyje nuolat kas nors vyksta: iš kraterių pakyla dulkių debesys ar pasirodo keisti, neatpažinti objektai. „Niekas nežino, kas tai yra. Todėl tokie reiškiniai ir vadinami NSO“, – teigia Gintas.

G. Rudzevičius mielai bendrauja ir priima į savo observatoriją bendraminčius, astronomus mėgėjus ar žmones, kurie bent kartą gyvenime nori pasigrožėti naktiniu dangumi.
Gintas nėra vienintelis Lietuvoje sukonstravęs observatoriją namuose. Jis sako, kad tokių yra bent penki – Klaipėdos, Ignalinos, Vilniaus rajonuose.

Kitose šalyse privačios observatorijos taip pat nėra retas reiškinys. Pasak Ginto, amerikiečiai turi net mobilias observatorijas, su automobilio priekaba nusitempia teleskopą į stebėti palankias vietas. Jų finansinės galimybės tokios, kad gali sau leisti individualiai nusipirkti reikiamą įrangą. O štai vokiečiai buriasi į nedidelius klubus ir įsigyja vieną bendrą teleskopą. Vokietijoje įprasta, kad viename miestelyje atsiranda penki šeši astronomai mėgėjai, kurie kartu organizuoja dangaus stebėjimus.

Kad ir kaip būtų keista, pagarsėjo keturi baltarusiai, darantys geriausias pasaulyje Mėnulio nuotraukas mėgėjų kategorijoje.
„Tobulėjimui ribų nėra, riboja tik finansinės galimybės. Pagal tai, ką nori stebėti, skiriasi ir įranga“, – teigia Gintas Rudzevičius. Jam dangaus stebėjimas – tai nesibaigianti kelionė į visatos begalybę, kuri traukia žaisminga įvairove, natūraliu, žmogaus nepaliestu grožiu.

Naudingi patarimai

Dangaus stebėjimas nėra aktyvus užsiėmimas, galite greitai sušalti, todėl apsirenkite šiltai.

Venkite apšviestų vietų.

Pripratinkite akis prie tamsos – prireiks ne mažiau kaip 20 min. Vienas žvilgsnis į ryškią šviesą viską sugadins. Jei reikia pasišviesti, naudokite raudonos spalvos žibintuvėlį.

Venkite naktų, kai šviečia Mėnulio pilnatis. Ryški jo šviesa leis pastebėti tik ryškiausias žvaigždes.

Naudokite žvaigždėlapį.

Jei jau susipažinote su pradžiamoksliu, pabandykite rasti šiuos įdomius objektus, kuriuos tamsią naktį galima pastebėti plika akimi: Andromedos galaktiką, Oriono ūką, Sietyno žvaigždžių spiečių Tauro žvaigždyne, Hiadų žvaigždžių spiečių, Prakarto žvaigždžių spiečių Vėžio žvaigždyne, Paukščių Tako juostą ir kt. Iš tiesų, Grįžulo Ratų žvaigždynas yra daug didesnis, jame galima suskaičiuoti... per 100 žvaigždučių.

Dangus suskirstytas į 88 žvaigždynus, iš kurių 25 Lietuvos padangėje niekada nepasirodo.