Šiukšlina aplinka – kultūros stygiaus atspindys

Užteršti vandens telkiniai bei pakrantės, buitinių atliekų saugyklomis virstančios Lietuvos girios — visa tai mūsų rankų darbas. Apie tai, kaip tapti švaresniems bei atsakingesniems, kalbamės su Raminta Radavičiene, Aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo paslaugų skyriaus vedėja.

Atliekų tvarkymas modernėja

— Buitinių atliekų vis daugėja. Kaip kinta jų tvarkymas?

— Tai tiesa: augant vartojimui, daugėja ir buitinių atliekų. Kartais perkama prekė yra kelissyk mažesnė nei jos pakuotė. Tačiau pirkdami mes dažniausiai nesusimąstome, kad ta pakuotė, o dažnai ir patys daiktai mums yra visiškai nereikalingi, kad pirkdami juos tik dar labiau prisidedame prie šiukšlių didėjimo. Tad tiesiog būtina ieškoti naujų būdų, kaip tvarkyti buitines atliekas. Jau praėjo tie laikai, kai sutartą valandą prie namų atvažiuodavo pypsintis automobilis, ir gyventojai nešini kibirais bėgdavo išmesti šiukšlių. Kaimuose nebuvo ir to — žmonėms patiems tekdavo vežti atliekas į seniūnijose veikiančius šiukšlynus. Tie, kurie nenorėjo vargintis, vertė šiukšles tiesiog ant žemės, degindavo krosnyje arba užkasdavo kieme.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), turėjome gerokai peržiūrėti komunalinių atliekų tvarkymo ūkį. Šiuo metu pagrindinis dokumentas, nustatantis atliekų tvarkymo strateginius tikslus ir uždavinius yra Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas. Atliekų tvarkymo įstatymas nustato pagrindinius atliekų tvarkymo reikalavimus, atliekų tvarkymo sistemoje dalyvaujančių subjektų teises ir pareigas.

— Komunalinių atliekų tvarkymas turi atitikti griežtas ES taisykles?

— ES įpareigoja mus vengti atliekų susidarymo, kuo daugiau atliekų perdirbti ar kitaip panaudoti, o tam netinkamas šalinti tik ES reikalavimus atitinkančiuose sąvartynuose. Šiuo metu uždaromi seni ir statomi nauji sąvartynai: turėjome 300 sąvartynų, dabar beliks 11 naujų, o su laiku — 10.

Drauge su tuo turime užtikrinti centralizuotą komunalinių atliekų surinkimo sistemą.

— Už komunalinių atliekų tvarkymą yra atsakingos savivaldybės?

— Taip, jos turi organizuoti komunalinių atliekų tvarkymą. Dalis atsakomybės tenka ir gamintojams bei importuotojams. Žinoma, labai svarbus vaidmuo tenka ir atliekų turėtojui.

— Tačiau ne visada atliekų turėtojui suteikiamos sąlygos tinkamai tvarkyti atliekas...

— Ši problema turi du aspektus. Pirma, ne visos savivaldybės tinkamai užtikrina paslaugos prieinamumą. Jei iš gyventojų reikalaujame rūšiuoti atliekas, turime pastatyti rūšiavimui tinkamus konteinerius, įrengti atliekų priėmimo aikšteles ar sudaryti kitas sąlygas tinkamai atsikratyti atliekų. Antra, ne visi gyventojai yra susiformavę įprotį tinkamai tvarkyti savo komunalines atliekas ar bent nėra pasiruošę mokėti už šią paslaugą.

Į vieną krūvą...

— Tenka girdėti, kad komunalinių atliekų tvarkytojai gyventojų surūšiuotas atliekas sukrauna į bendrą krūvą, o tai, žinoma, gerokai mažina gyventojų stimulą rūšiuoti.

— Vienareikšmiškai vertinti tokią situaciją būtų sunku. Smagu, kad gyventojai, nebūdami tam abejingi, reaguoja, praneša savivaldybėms. Šios privalo ištirti konkrečią situaciją ir imtis atitinkamų priemonių.

Jeigu gyventojų surūšiuotos atliekos verčiamos į mišrių buitinių atliekų automobilį, tai jau negerai ir neleistina. Tokiam paslaugos teikėjui turi būti skirtos baudos ar net nutraukiama su juo pasirašyta sutartis dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo.

Mažesnė blogybė, jeigu, siekiant taupyti antrinių žaliavų transportavimo kaštus, sumaišomas popierius ir plastikas. Vėliau tokios atliekos gabenamos į antrinių žaliavų rūšiavimo įmonę, kur rankiniu būdu ar mechanizuotai viskas yra perrūšiuojamos. Net jei pirminis atliekų rūšiavimas, kurį atlieka gyventojai, yra kokybiškas, tokios atliekos vis tiek rūšiuojamos įmonėje pagal spalvą ar rūšį, kad antrinių žaliavų perdirbėjams galėtume užtikrinti pakankamą produkto kokybę.

Antrinių žaliavų rūšiavimo sistema įgauna pagreitį, vis daugėja jų rūšiavimui skirtų konteinerių ne tik miestų, tačiau ir rajonų savivaldybių teritorijose, sprendžiami šių sistemų finansavimo klausimai. O minėtieji nesklandumai, mūsų manymu, yra laikini ir neturėtų mažinti gyventojų stimulo rūšiuoti šiukšles.

— Kaip atliekų tvarkytojai aiškina, kodėl tam tikros atliekos kartais būna sumetamos į vieną krūvą?

— Jie sako, kad antrinių žaliavų turinį konteineryje visuomet įvertina vizualiai, ir jeigu didžioji išrūšiuotų atliekų dalis užteršta bei netinkama perdirbimui, gyventojai būna primetę buitinių atliekų, vežėjai supila viską į bendrą krūvą.

— Ar patys gyventojai tampa sąmoningi?

— Mes matome, kad tose vietose, kur rūšiavimui skirti konteineriai stovi pakankamai ilgai, gyventojai jau turi įprotį rūšiuoti atliekas. Vis daugiau žmonių kreipiasi į atitinkamas institucijas teiraudamiesi, kaip tinkamai tvarkyti atliekas, ką galima mesti į konteinerį ir ko negalima, kaip reikėtų sulankstyti atliekas, ar reikia jas plauti. Džiugu, kad daugumos žmonių nebereikia įtikinėti, kad atliekas reikia rūšiuoti.

Paslauga – ne visiems

— Ar atliekų tvarkymo paslaugos prieinamumas priklauso nuo gyvenamosios vietos?

— Priklauso ir gana smarkiai. Deja, šiandien turime konstatuoti faktą, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos visuotinumas nėra pakankamai užtikrinamas. Sakykime, miestuose, kur yra daugiau nei 1000 gyventojų, ši paslauga pasiekiama beveik 90 proc. Miesteliuose, kurių gyventojų yra mažiau nei 200, paslauga neprieinama net dviem trečdaliams.

— Kaip skiriasi savivaldybių požiūris į šią problemą? Ar visos atliekų tvarkymą priskiria prioritetinėms veiklos sritims?

— Ne, ne visos. Kartais savivaldybėje net nėra už komunalinių atliekų tvarkymą atsakingo žmogaus, dažnoje komunalinių atliekų tvarkymo organizavimo funkcijas atlieka už kitą sektorių (architektūrą, darbų saugą ir kt.) atsakingi darbuotojai, nevykdoma paslaugos stebėsena ir kontrolė.

Žinoma, turime ir gerų pavyzdžių. Sakykim, Panevėžio miesto savivaldybė buvo viena iš pirmųjų, kuri užtikrino reikiamą antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerių tankumą, atliekų tvarkymas savivaldybės teritorijoje vykdomas gana sklandžiai, be didelių gyventojų nusiskundimų. Siekdama užtikrinti nuolatinę sistemos kontrolę ir stebėseną, Panevėžio miesto savivaldybė įkūrė atskirą padalinį — Kontrolės priežiūros tarnybą, kuri kontroliuoja visų savivaldybės patvirtintų taisyklių vykdymą, įskaitant ir komunalinių atliekų tvarkymo taisykles. Tokią patirtį galėtų perimti ir kitos savivaldybės.

Kultūros stygius

— Ar dažnai pastebite netinkamo gyventojų elgesio pavyzdžių?

— Absoliutinti nenorėčiau, vis daugėja gyventojų, kurie puikiai tvarko buitines atliekas, rūšiuoja popierių, stiklą, plastiką, rūpinasi aplinkos švara bei tvarka. Tačiau vis dar pasitaiko žmonių, kurie net nesusimąstydami daro kraupius dalykus. Visi stengiamės, kad mūsų namuose būtų švara ir tvarka, bet pažiūrėkime, kaip atrodo mūsų laiptinės? Tai tik pavyzdys, bet jis pasako daug.

Kodėl iki šiol eidami gatve galime numesti popieriuką? Viskas priklauso nuo mūsų suvokimo. Pavasarį tvarkėme Neries krantines. Maišai šiukšlių, padangos, įvairios didelių gabaritų atliekos —radome visko. Sutvarkėme. Deja, po kelių savaičių Neries pakrantės vėl atrodė taip, lyg nė nebūtų tvarkytos.

— Kas skatina tokį žmonių elgesį?

— Sunku pasakyti. Tokie faktai atspindi mūsų kultūros lygį. Baisu žiūrėti, kai žmonės sukrauna didžiausius maišus šiukšlių ir veža į mišką. Kam darkyti mūsų aplinką?

Kartais tokiose vietose vykdome reidus. Ar galite įsivaizduoti, kad savaitgalį kas penkiolika minučių į gražiausius mūsų gamtos kampelius atvyksta norinčiųjų palikti sukauptas komunalines atliekas. Kodėl nesusimąstome, kad galbūt rytoj norėsime čia atvažiuoti pasiilsėti? Ar bus malonu poilsiauti tarp šiukšlių?

— Galbūt tokį elgesį skatina nenoras mokėti už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą?

— Taip, tai svari priežastis. Galbūt būtent dėl to komunalines atliekas vežame į svetimus konteinerius. Atrodytų, gamtai nenusikalstame. Bet tuomet nusikalstame žmogui, kuriam užkrauname papildomą atliekų tvarkymo finansinę naštą.

Dažniausiai gyventojai teigia, kad jie atsikrato atliekų miškuose ar svetimuose konteineriuose vien todėl, kad neturi kur kitur jų vežti. Tai tikrai prastas pasiaiškinimas — reikia ieškoti būdų paslaugai gauti, kreiptis į savivaldybę, jei jos pačios ar jų parinkti atliekų tvarkytojai nesugeba pirmieji šios paslaugos pasiūlyti, o ne šiukšlinti visur, kur papuola.