Specialistė: natūralių plaukų dažų nėra, arba kaip teisingai juos pasirinkti

Ne kiekviena moteris gali sau leisti dažnai dažytis plaukus kirpykloje, todėl vis daugiau moterų tai daro pačios namuose. Plaukų dažų pasiūla šiandien tokia didelė, kad ne juokais galima pasimesti, kaip juos teisingai pasirinkti. Juolab kad vis dažniau pasigirsta grėsminga informacija apie juose esančias pavojingas medžiagas. Taigi kas yra mitas ir kas tiesa?

Amoniakas kenkia ne plaukams, bet kirpėjo sveikatai

DELFI kalbinta kirpėja-koloristė Marina Zablockaja pabrėžė, kad egzistuoja daugybė mitų, susijusių su plaukų dažų sudėtimi, spekuliuojama įvairiomis dažų sudėtinėmis dalimis, apie kurias paprastas pilietis neturi jokio supratimo. Šiuo neišmanymu ir naudojasi reklamų kūrėjai, reklamuodami priemones su šilko poteinais ar aliejais. Žinoma, tai naudingos plaukui medžiagos, tačiau reikėtų pasidomėti, kiek jų dažuose yra. Pavyzdžiui, jei aliejai sudaro net 25 proc., tai jau gerai. Kita vertus, tokie dažai bus brangūs.

„Pavyzdžiui, labai bijoma juose esančio amoniako. Amoniakas ir PPD (parafenilenediaminas) arba PTD yra oksidacinė pora, be kurios dažymo procesas neįvyksta. Šiais laikais daugelyje dažų amoniakas pakeistas etanolaminu. Tai amoniako molekulė, įdėta į alkoholio gūdą, kad neskleistų kvapo. Klientui amoniakas iš tiesų jokios žalos nedaro, jis kenksmingas kirpėjui, kadangi amoniakas pakyla į orą ir kirpėjui visą dieną tenka juo kvėpuoti. Dėl to ateityje gresia plaučių ir kitokios problemos. Taigi amoniako pavojus yra mitas, tačiau rinkodaros specialistai naudojasi žmonių baimėmis ir reklamuoja dažus be amoniako.

Taip pat daug dažų gamintojų atsisako PPD, arba kitaip vadinamo . Ši medžiaga iš tiesų yra stiprus dirgiklis, kita vertus, neretai dažuose ji vis tiek yra, tik kitaip pavadinta. Jos pagalba keliamas pH (rūgštingumo laipsnis), kuris būtinas, kad vyktų dažymo procesas. Jei pH nesieks 9-9,5 dažymo procesas neįvyks, tačiau yra dažų, kurie jį užkelia ir iki 13. Taigi renkantis dažus verta išsiaiškinti, kokiame lygmenyje vyks dažymas. Dalis gamintojų PPD keičia visiškai nauja medžiaga, kuri dar neturi savo istorijos. Tai taip pat diskusinis klausimas. PPD rinkoje yra apie 60 metų, tad jau žinoma, ko iš jo galima tikėtis, kokius pašalinius poveikius jis turi. Apie naujas medžiagas jokių duomenų nėra. Visgi svarbu, kad PPD dažuose būtų kuo mažiau. Pagal ES reglamentą jo gali būti nuo 1 iki 3 proc. Saugūs dažai ir turi tą 1 proc., kiti gali turėti ir 3 proc.“, - pasakojo specialistė.

Dar viena dažuose randama medžiaga, kurios tikrai reikėtų vengti, yra SLS arba SLES (sodium lauryn sulfate). Tai ploviklis, asmens higienos priemonėse sudarantis putą, kuris labai dirgina odą. Jis išgautas iš naftos angliavandenių ir plačiai naudojamas kosmetikoje, bet dėl savo šarminio poveikio plaukus ir odą veikia agresyviai, sukelia alergijas. Biologinėse priemonėse jis keičiamas cukrumi, brangiuose dažuose – aliejumi.

Bet kokiuose natūraliuose dažuose yra dalelė chemijos?

„Iš esmės reikėtų pamiršti sąvoką „natūralūs dažai“. Jų tiesiog nėra. Yra tik saugūs ir nesaugūs dažai. Kad plaukai nusidažytų, kaip minėjau, reikia, kad vyktų oksidacinis procesas, todėl be chemijos neišsiversime. Natūralūs dažai yra tik chna, tačiau net ir juos reikia rinktis atsargiai. Pavyzdžiui, importuoti iš Rusijos, jie gali turėti priedų, pirkti Azijos turguose – turėti metalų, kadangi ten nėra tokios griežtos kontrolės. Taigi reikia rinktis patikimą firmą. Visos kitos natūralios žolelės gali duoti tik lengvą atspalvį, kokį įmanoma pastebėti tik prie gero apšvietimo“, - pasakojo kirpėja.

Pašnekovė taip pat patarė vengti rusiškų dažų arba bent jau patikrinti, ar jų sudėtyje nenurodomas nikelis arba švinas. Šie metalai dedami dėl spalvos. ES jie draudžiami.

Kaip pasirinkti dažus, kurie gerai nudažytų žilus plaukus? „Šiuolaikinės įmonių rinkodaros tikslas – kuo daugiau parduoti. Jei kuriais nors dažais nepasiseka gauti norimo rezultato, iškart gauni pasiūlymą pataisyti spalvą, padažyti sruogelėmis ir pan. Žiliems dažams būtina rinktis bazinę spalvą, kurią galima atpažinti pagal spalvos žymėjime esantį nulį – t. y. iš pradžių būna skaičius, tuomet taškas ir nulis. Jei po taško matote skaičių, tai reiškia, kad bus kažkoks atspalvis. Norint, kad žili plaukai įgautų madingo atspalvio, tą spalvą vis tiek reikia maišyti su bazine. Antraip žili plaukai nenusidažys“, - teigė kirpėja.

Pašnekovė priminė, kad svarbu ne tik gerai nusidažyti plaukus, bet ir juos prižiūrėti. Dauguma šampūnų turi minėtų SLS medžiagų, todėl dirgina odą ir kenkia plaukams: galvos oda parausta, plaukai išsausėja. Kai kurie biologiniai šampūnai dėl juose esančio cukraus, kuris keičia SLS, plaukus velia, taigi jų gali tekti išbandyti ne vieną, kol bus rastas ir sveikas, ir efektyvus. Beje, reikia prisiminti, kad galvos plovimas – cheminė, o ne mechaninė reakcija, todėl nebūtina galvos labai intensyviai trinti.

„Taip pat reikia tikrinti, kad tiek šampūnai, tiek plaukų dažai neturėtų parabenų, kurie atlieka konservantų vaidmenį. Pats geriausias konservantas – eterinis aliejus, tačiau jis brangesnis“, - pasakojo M. Zablockaja.

EK nuolat atnaujina pavojingų medžiagų sąrašą

Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro Saugos skyriaus vyr. specialistės Viktorijos Belousovaitės, modernėjantis verslas kasdien pateikia įvairiausių naujovių ir siūlo išbandyti daugybę kosmetikos produktų bei paslaugų. Norėdami patobulinti savijautą ar pakoreguoti išvaizdą, dažnai naudojamės grožio priemonėmis ir procedūromis, nesusimąstydami apie galimą neigiamą jų poveikį sveikatai.

Europos Komisijos (EK) duomenimis, daugiau kaip 60 proc. moterų ir 5-10 proc. vyrų, kurių amžius vidutiniškai svyruoja nuo 30 iki 60 metų, per metus plaukus dažo 6-8 kartus.

Plaukų dažuose esančios cheminės medžiagos gali sukelti įvairias organizmo reakcijas, tačiau dažniausia jų – alergija, kuri gali pasireikšti galvos srities, kaklo, veido paraudimu, niežėjimu ar patinimu. Išimtinais atvejais gali prasidėti ir alerginė viso kūno reakcija. Plaukų dažuose naudojami fenilendiaminai taip pat gali sukelti odos dermatitą, būti toksiški įvairiems vidaus organams, silpninti imunitetą.

EK periodiškai pateikia sąrašą cheminių medžiagų, kurios draudžiamos plaukų dažuose bei kitose priemonėse. m. buvo atnaujinti daugelio cheminių medžiagų, leidžiamų naudoti plaukų dažų gamybai, atsargumo įspėjimai. Plaukų dažų sudėtyje esant dažiklių, pavyzdžiui, fenilendiaminų, aminofenolių, rezorcinolių, naftolių ir daugeliui kitų, etiketėje turi būti nurodyta, kad jie gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

„ Kartais plaukų dažuose ir piešiniuose ant kūno gali būti panaudoti dažai, pagaminti iš Heninės lavsonijos (Lawsonia alba) augalo, liaudyje žinomo kaip chna. Pavojus slypi ne pačioje natūralioje žolėje, o, siekiant intensyvios juodos spalvos, su ja sumaišomoje cheminėje medžiagoje p-fenilendiamine (PPD). Ši medžiaga, skirtingai nei natūrali chna, gali sukelti sunkias alergines reakcijas, ilgai išliekančius randus, gali įjautrinti organizmą kitoms medžiagoms. Tačiau PPD pasaulyje naudojamas gana plačiai: plaukų dažų gamyboje, drabužių dažyme, fotografijos pramonėje. Nors piešimui ant kūno PPD naudoti neleidžiama, daugybė tatuiruočių meistrų nepaiso šio draudimo. Intensyviausia alerginė reakcija prasideda praėjus 3-12 dienų po tatuiruotės padarymo“, - teigia visuomenės sveikatos specialistė.

Vilniaus visuomenės sveikatos specialistai merginoms ir moterims, neturinčioms žilų plaukų, pataria jų visai nedažyti arba rinktis nusiplaunančius, trumpalaikius plaukų dažus, kurie padengia plauko paviršių ar labai negiliai įsiskverbia į patį plauką. Ilgalaikiai dažai gali žaloti plaukus, panaikinti natūralų jų žvilgesį, sausinti ir pan.

Prieš dažant plaukus labai svarbu patikrinti jautrumą naudojamiems dažams. Dažniausiai testas atliekamas ant nedidelio odos plotelio už ausies arba ant vidinio alkūnės linkio užtepus dažų ir palikus 48 val. Jeigu per šį laikotarpį neatsiranda sudirginimo, paraudimo, niežėjimo, patinimo ar bėrimo, plaukų dažus galima naudoti.