Specialistai: kodėl mūsų sveikatai pavojingas rugsėjis

Nors šiemet ruduo gan šiltas ir gražus, specialistai konstatuoja, kad sergamumas viršutinių kvėpavimo takų ligomis ir gripu didėja. Nors rudenį pasitinkame pailsėję, prisivalgę šviežių daržovių ir prisibuvę gryname ore, visa tai, pasirodo, negelbsti.

Mat perėjimas iš vasaros į rudenį dėl įvairių priežasčių žmogaus organizmui kelia ypatingą stresą, o pastarasis – vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių mūsų imunitetą.

Pagrindinė ligų priežastis – stresas

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, antrą rugsėjo savaitę sergamumo viršutinių kvėpavimo takų ligomis ir gripu rodiklis siekė 17,47 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Prieš savaitę šis
rodiklis buvo 8,4, o pirmą rugpjūčio savaitę – 6,82. Tiesa, visi šie skaičiai, turint omenyje, kad epidemijos metu susirgimų skaičius perkopia per 100 ar net 200 susirgimų atvejų, dabartiniai skaičiai grėsmės nekelia.

Anot Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotojos Birutos Zdanevičienės, tai, ką mes liaudiškai vadiname peršalimu, iš tiesų yra ūmios viršutinių kvėpavimo takų ligos. Tai nevienalytė ligų grupė, kadangi skirtingi virusai sukelia panašią simptomatiką.

„Pastaruoju metu iš tiesų stebimas šių ligų padidėjimas. Atrodytų, kad po vasaros turėtume jaustis sustiprėję, tačiau mūsų organizmą įveikia stresas, kurį gali sukelti net ir dienotvarkės pokyčiai. Juk prasidėjus mokslo metams keičiasi tiek vaikų, tiek tėvų gyvenimo ritmas. Natūralu, kad organizmas, turintis prisitaikyti prie kitokio ritmo, patiria stresą. Kitas veiksnys – oro pokyčiai. Imunitetą silpnina tiek sušalimas, tiek perkaitimas. Tuo tarpu rudens pradžios orai permainingi. Mes vis dar būname įpratę rengtis plonai, nors saulei pasislėpus už debesėlio jau reikia rimtesnio švarkelio“, - aiškino specialistė.

Pašnekovė priminė, kad šios infekcijos labai lengvai plinta. Saugus atstumas nuo sloguojančio žmogaus – daugiau nei metras, tačiau kolektyvuose jį išlaikyti dažnai būna neįmanoma.

Birutė Zdanevičienė
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)
„Uždaroje patalpoje, kurioje yra pakankamai drėgmės ir šilumos infekcijai plisti, vienas sloguojantis žmogus labai greitai gali apkrėsti kolektyvą. Todėl svarbu ir rudenį patalpas vėdinti, o žmonės, atšalus orams, to bijo. Žinoma, vėdinant reikia vengti skersvėjų, antraip bus dar blogiau, todėl galima atlapoti langus ir trumpam išeiti iš patalpos.

Taip pat svarbu šaltuoju periodu nesumažinti savo fizinio aktyvumo, kuris buvo vasarą. Kiek įmanoma, reikia ir toliau važinėti dviračiais, vaikščioti, sportuoti, kuo daugiau būti gryname ore, aišku, tik ne miesto centre, kur didelis jo užterštumas. Kalbant apie ligų profilaktiką, vertėtų žmonėms priminti, kad reikia dažnai plauti rankas ir neliesti jomis veido. Uždarose patalpose virusai nusėda ant aplinkos daiktų, ypač jei sergantis žmogus nekultūringai išpučia nosį ir, nenusiplovęs rankų, liečia įvairius daiktus“, - patarė B. Zdanevičienė.

Anot specialistės, pagrindinė priežastis, dėl kurios kasmet blogėja žmonių imunitetas – didėjantis gyvenimo tempas ir stresas, dėl kurio mes daromės piktesni, nors gyvenimo sąlygos iš tiesų gerėja. Kita vertus, sumuojasi visi kiti aplinkos poveikiai – chemizuotas maistas, nešvarus oras, elektromagnetinės bangos. Taigi kuo moderniau gyvename, tuo didesnį aplinkos poveikį patiriame.

Pašnekovė priminė, kad sergantis žmogus neturėtų vaikščioti tarp žmonių, nors pastaruoju metu, ypač sumažėjus ligos pašalpai, ši tendencija stiprėja. „Visgi žinau, kad daug darbdavių geranoriškai leidžia žmogui 1-2 dienas pailsėti, nes jie supranta, kad tai apsimoka labiau nei turėti darbuotoją, kuris gali apkrėsti dar daugiau žmonių. O ir pats žmogus turėtų jausti atsakomybę. Juk tarp jo kolegų gali būti nėščių moterų, žmonių, turinčių lėtinių ligų ar silpnesnę sveikatą. Jei jau būtinai reikia eiti į darbą, žmogus turi laikyti griežtų higienos taisyklių – kosėti ir čiaudėti užsidengęs, dažnai plauti rankas, kad neužterštų daiktų, negerti iš tų pačių stiklinių ir laikytis nuo kolegų atokiau“, - patarė specialistė.

Biuletenius ima ne visi

Vilniaus Centro poliklinikos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Daiva Berškienė taip pat patvirtino, kad kasmet rugsėjo mėnesį pacientų poliklinikoje padaugėja. „Serga tiek vaikai, tiek suaugusieji. Gal tik vyresni žmonės mažiau serga, nes jie įpratę visais metų laikais rengtis šilčiau. Tuo tarpu kiti nesusizgrimba laiku pasikeisti aprangą, daug kas dar vaikšto su atviromis basutėmis“, - pasakojo medikė.

Anot pašnekovės, panašiai žmonės pas gydytojus ima plūsti ir pavasarį, kai šalti orai keičiasi į šiltesnius. Tuo tarpu perėjimas iš rudens į žiemą nėra išskirtinis.

Paklausta, ar susirgę žmonės dažnai ima biuletenį, D. Berškienė teigė, kad vieningos tendencijos nėra. Jei žmogus karščiuoja, dažniausiai jam nėra, kur dėtis, tačiau būna ir tokių, kurie bijo prarasti darbą ir gydytojo prašo tik daugiau vaistų, kad greičiau pasveiktų. Žinia, nemažai žmonių gydosi patys, juolab kad vaistai nuo peršalimo nuolat reklamuojami. Tiesa, ne visiems gydymas pavyksta. „Žmonės perdozuoja stiprių vaistų, kurių sudėtyje yra net keli vaistai, arba nepasiskaito, kokiomis ligomis sergant jų negalima vartoti ir atlekia pas gydytoją su širdies permušimais ar dar kuo nors“, - pasakojo medikė.