Specialistai: per šalčius būtina rengtis keliais sluoksniais, valgyti riebiai ir negerti alkoholio

Sinoptikams prognozuojant, kad kasdien Lietuvoje vis labiau šals, medikai ruošiasi nušalusių žmonių srautui. Kita vertus, visai nebūtina per šalčius stypsoti namuose – tiesiog prieš išeinant būtina teisingai apsirengti. Pavyzdžiui, žieminiuose batuose tarp piršto ir bato galo turi būti dviejų pirštų atstumas, veidą reikia išsitepti riebiu kremu ir neiti į lauką išgėrus alkoholio.

Kuo didesnis vėjas, tuo didesnis skirtumas tarp rodomos ir jutiminės temperatūros

Anot meteorologų, per šalčius ypač pavojingas vėjas. Žvarbumo mes nejuntame, jei pučia silpnesnis nei 1,5 m/s vėjas. Taip pat vėjo poveikį gali susilpninti saulė, šildanti atviras mūsų kūno vietas. Vėjo žvarbumą labiausiai jaučia veidas ir neapsaugotos rankos. Taigi šviečiant saulei, jei nėra vėjo, juntama tokia pati temperatūra, kokią rodo termometras ar net pora laipsnių šiltesnė nei esama. Vėjui kylant, jutiminė temperatūra krinta.

Pavyzdžiui, jei lauke yra 15 laipsnių šalčio ir pučia 15-20 m/s vėjas, jaučiama 29-30 laipsnių šalčio temperatūra, taigi pavojus sveikatai iš karto didėja. Tokiomis dienomis būtina kuo labiau uždengti visas atviras kūno vietas ir pasirūpinti ne tik šiltais, bet ir neperpučiamais rūbais. Nušalti galūnes ar atviras kūno vietas per šalčius įmanoma per 10-30 min. Todėl bet kuriuo atveju gryname ore labai svarbu judėti.

Beje, kuo žemesnė oro temperatūra, tuo didesnį poveikį jai daro vėjas. Jei spaudžia 30 laipsnių šaltukas, o vėjas siekia 3 m/s, jutiminė temperatūra gali būti net apie 39 laipsnius. Jei temperatūra svyruoja nuo 0 iki 10 laipsnių šalčio, reikia kur kas stipresnio vėjo, kad būtų didelis skirtumas tarp objektyvios ir jutiminės temperatūros. Pavyzdžiui, jei yra 5 laipsniai šalčio, o vėjas – 10 m/s, jusime 14 laipsnių šalčio. Jei vėjas sieks tik 4-6 m/s, jausis apie 10-12 laipsnių šalčio. Esant 15 laipsnių šalčio, o vėjui – 20 m/s, jausis 20 laipsnių šaltis.

Per šalčius dažniausiai nušąla kojos

Anot Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotojos Vandos Pumputienės, per šalčius didžiausias pavojus kyla galūnėms, ausims, nosiai ir veidui. „Labai svarbu kvėpuoti ramiai per nosį, ne per burną, nes nosyje yra daug mažų kraujagyslių ir oras pro jas praeina kaip pro radiatorių, todėl mažėja pavojus peršalti viršutinius kvėpavimo takus. Pagrindinė bėda – per maži arba ploni batai, nedėvima vilnonė kojinė. Jei koja suspausta, jau vien nuo suspaudimo pablogėja kraujotaka, todėl pavojus nušalti labai didelis. Perkant žieminius batus, nuo kojos nykščio iki bato galo turėtų būti dviejų rankos pirštų atstumas Jei batų padas nėra pakankamai storas, būtina įsidėti įklotą. Rankos mažiau šąla kumštinėse pirštinėse. Jei jos ne tokios, būtina judinti pirštus“, - patarė medikė.

Tuo tarpu nosies slėpti po šalikais ar kauke pašnekovė nepataria. Taip apsunkinamas kvėpavimas, o apšarmojusi medžiaga prie veido sudrėksta, taigi nelabai ir šildo, nebent būtų tikrai stiprus vėjas. Šąlanti oda iš pradžių pabąla, vėliau pamėlynuoja ir pradeda skaudėti. Saugantis nušalimo, veidą reikėtų pasitepti riebiu maitinamuoju (jokiu būdu – ne drėkinamuoju, kurio sudėtyje yra vandens) kremu.

„Atšalus organizmui, krinta jo atsparumas, todėl lengviau limpa virusai ar infekcijos. Pavyzdžiui, pradeda skaudėti atšalusią gerklę. Kai šalta, žmogus atiduoda šilumą aplinkai – per kvėpavimą, prisilietimus prie šaltų daiktų. Šiluma išspinduliuojama ir dėl netinkamos aprangos, todėl šaltu oru būtina rengtis vilnoniais rūbais, geriausiai – keliais sluoksniais“, - patarė V. Pumputienė.

Anot medikės, šaltu oru būtina sočiai pavalgyti. „Jau nuo senų senovės žmonės, vykdami dirbti į mišką ar grįžę iš šalto oro, valgydavo riebią sriubą ir mėsos. Žiema – netinkamas metas dietoms“, - sakė pašnekovė.

Kaip šildytis?

Tuo tarpu šildytis alkoholiu V. Pumputienė primygtinai nepataria. Išgėręs žmogus dėl išsiplėtusių kraujagyslių greičiau atiduoda šilumą, taigi greičiau ir sušąla. Be to, jo pojūčiai yra atbukę, todėl jis nejaučia dėl šalčio atsiradusio skausmo, įspėjančio apie tai, kad tą kūno vietą reikia kuo skubiau šildyti. Pavyzdžiui, šąlančios kojos iš pradžių pradeda šalti, vėliau – skaudėti. Kai jos tampa nejautrios, tai signalas, kad jau nušalo.

„Šlakelį alkoholio su karšta arbata, jei esate labai sušalę, galite išgerti, tačiau tik tuomet, kai grįžote į šiltą patalpą“, - sakė medikė.

Jei oda ar galūnės nušąla, jų taip pat negalima šildyti drastiškai, pavyzdžiui, kišti po karštu vandenių. Iš pradžių būtina tiesiog pabūti šiltoje patalpoje, užsidėti šiltesnes kojines ar pirštines ir tik gerokai apšilus toliau galima šildytis karštu vandeniu.

Medikė įspėja, kad ypač akylai reikia prižiūrėti šaltyje žaidžiančius vaikus, kurie patys nejunta, kad jų veidas ar rankos byloja apie pirmuosius nušalimo požymius. Taip pat šaltis pavojingas pagyvenusiems žmonėms. Jeigu jie susižeistų ir greitai nesulauktų pagalbos, sušaltų greičiau už jaunesnius žmones. Tai susiję su medžiagų apytakos, kraujagyslių pokyčiais jų organizme.

Daug greičiau nušąla sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, vartojantieji kai kuriuos vaistus, išsekę ar pavargę žmonės, neblaivūs. Šiems žmonėms patariama per šalčius sulėtinti tempą.