Straipsnis apie Centrinės Azijos šalis

Didžiųjų valstybių apsuptyje: Rusijos, Jav ir Kinijos įtaka Centrinės Azijos valstybėse ir Centrinės Azijos valstybių tarpusavio santykiai

Nuo pat Carinės Rusijos laikų iki SSRS subyrėjimo XX amžiaus pabaigoje Centrinės Azijos valstybės buvo natūrali Rusijos įtakos zona. Subyrėjus SSRS situacija labai pasikeitė. Centrinės Azijos geopolitinėje arenoje atsirado du nauji žaidėjai - Jav ir Kinija. Kinija yra labiau ekonominis nei politinis ar karinis žaidėjas šiame regione, o Jav yra labiau politinis ir karinis žaidėjas nei ekonominis. Pasak geopolitinių studijų centro eksperto Vadim Volovoj, didžiųjų valstybių sąveiką Centrinės Azijos valstybėse galima apibūdinti taip: a) regione vėl ima įsigalėti Rusija; b) tyliai, atsargiai, bet nuosekliai stiprina savo pozicijas Kinija; c) yra išstumiama Amerika, kuri pakankamai lengvai atėjo į regioną, bet ypatingai nesistengia jame likti. (Plačiau: http://www.geopolitika.lt/?artc=315 )Centrinės Azijos valstybės nevengia pasinaudoti tylia Jav, Rusijos ir Kinijos kova dėl įtakos šiame regione, kad gautų iš to naudos. Ypač gerai tai pailiustruoja Jav karinės bazės Kirgizijoje istorija. Rusija ir Kinija nėra suinteresuotos ilgalaikiu Amerikos buvimu savo pašonėje. Tad norėdama išvaryti amerikiečius iš Kirgizijos, Rusijos valdžia sumokėjo Kirgizijai 2 mlrd dolerių ''kyšį'' už tai, kad amerikiečių karinė bazė būtų likviduota iš šios šalies. Tačiau pinigai buvo paimti, o amerikiečių karinė bazė niekur nedingo. Taip nutiko iš dalies dėl to, kad amerikiečiai už nuomą sutiko mokėti daugiau nei tris kartus daugiau, nei anksčiau. Maskva jau buvo spėjusi skirti Biškekui 415 mln. dolerių, kai sužinojusi apie naują Kirgizijos valdžios sutartį su amerikiečiais, nutraukė pinigų srautą ir apkaltino Kirgizijos vadovą, kad jo šeima išvogusi finansinę paramą. Nėra patikimų įrodymų, bet šių metų perversmas Kirgizijoje galėjo būti slapta remiamas Rusijos, kaip kerštas ankstesniai valdžiai už nepaklusnumą ir apgavystę, siekiant atvesti į valdžią labiau sukalbamus žmones. Tačiau į valdžią atėjo nenuspėjami veikėjai, ir tikrai neaišku, kokia kryptimi Kirgizija pasuks. Perversmas Kirgizijoje parodė, kad net ir šiais laikais Centrinės Azijos regionas nėra stabilus, ir kad kai kuriose valstybėse bet kada gali kilti perversmas; išlieka ir karo grėsmė tarp valstybių (ypač dėl vandens išteklių ir teritorijų) arba pilietinio karo tarp etninių grupių pavojus.

Geopolitinė Centrinės Azijos regiono padėtis

Šio regiono geopolitinė padėtis yra iš ties įdomi. Tą labai stipriai sąlygoja geografinė šio regiono padėtis. Centrinė Azija yra atsidūrusi įvairių geopolitinių žaidėjų apsuptyje. Iš šiaurės Centrinę Aziją supa Rusijos Federacija, palaikanti itin glaudžius ryšius su šio regiono valstybėmis. Kitas rimtas geopolitinis žaidėjas - Kinija. Nors Jav neturi tiesioginės sienos su Centrinės Azijos šalimis, jai jos yra reikšmingos, nes šalia jų yra Afganistanas. Jav būtinos bazės Centrinės Azijos valstybėse, kad patogiau galėtų iš jų aprūpinti savo kariuomenę Afganistane. Labai netoli nuo Centrinės Azijos yra Pakistanas. Šis regionas taip pat ribojasi su Iranu. Vakarinėje šio regiono dalyje yra naudingais ištekliais labai turtinga Kaspijos jūra. Šiek tiek toliau - viena iš potencialių išteklių vartotojų - Europa. Netolimoje ateityje Centrinę Aziją ir Europos šalis turėtų energetiškai sujungti dujotiekis ''Nabbuco''. Tai leistų Europos šalims gerokai sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos išteklių. Taip pat, verta paminėti Kaukazo regioną ir Turkiją. Centrinės Azijos valstybės yra reikšmingos Rusijos Federacijai tuo, kad jos dengia Rusiją nuo islamo įtakos plitimo joje. Dėl lyderystės regione konkuruoja Kazachstanas ir Uzbekistanas. Kazachstanas kol kas užima lyderio pozicijas, o Uzbekistanas siekia jį aplenkti. Centrinė Azijos regione esančios valstybės priklauso įvairioms karinėms, ekonominėms bei politinėms (apibendrinus: geopolitinėms) organizacijoms, dažnai vadovaujamoms Rusijos Federacijos. Svarbiausios iš jų yra NVS ir ŠBO. Šios organizacijos turėtų būti tarsi atsvara NATO blokui, tačiau taip nėra.

Trumpa Centrinės Azijos regiono šalių apžvalga

Kazachstanas

Kazachstanas yra didžiausia pagal plotą Centrinės Azijos šalis. Kazachstano plote nesunkiai tilptų likusios keturios Centrinės Azijos valstybės. Ši šalis turi didelius gamtinius išteklius. Be naftos ir dujų, Kazachstanas turi didžiulius akmens anglių bei geležies rūdos išteklius, taip pat didžiausią pasaulyje chromo kasyklą. Taip pat valstybės gelmėse yra aukso, vario, cinko, švino, geležies rūdos, mangano, chromo bei urano. Kasyba yra pagrindinė Kazachijos ūkio šaka. (šaltinis: http://lt.wikipedia.org/wiki/Kazachstanas#Ekonomika ) Nors šalyje jau 20 metų vyrauja autoritarinis režimas, Kazachstane padėtis yra tikrai pakankamai gera, ypač lyginant su kitais regiono režimais. Tai galima spręsti iš to, kad šalies gyventojai palaiko dabartinį šalies vadovą. Nors Kazachstanas palaiko draugiškus santykius tiek su Rytais, tiek su Vakarais, santykiai su Rytais (Rusija, Kinija), jam yra kur kas svarbesni ir reikšmingesni, nei su Jav ar ES. Kazachstano ekonomika 2000 - 2006 metais augo vidutiniškai apie 9,3 % per metus. Krizė šiek tiek pristabdė šios šalies ekonomikos augimą. Šiuo metu Kazachstanas neabejotinai yra regiono lyderis, valstybė, kuri ir toliau tvirtai žengia į ateitį. Tačiau, kitose Centrinės Azijos valstybėse ne viskas taip gerai.

Uzbekistanas

Šioje šalyje taip pat vyrauja autoritarinis režimas, siekiantis išsilaikyti. Valstybėje įtakos turi islamas. Uzbekistanas neturi pastovios ilgalaikės užsienio politikos. Tą lemia valdžios siekis išsilaikyti kaip įmanoma ilgiau. Anksčiau ši šalis buvo prorusiška, vėliau provakarietiška, o dabar vėl pasuko link rytų. 2005 šalies režimas susidorojo su tragiška ekonomine ir socialine padėtimi šalyje nepatenkintais protestuotojais. Neoficialiais duomenimis, žuvo apie 800 žmonių. Dar galima paminėti, kad Uzbekija yra turtinga savo mineralinėmis iškasenomis, pvz., anglimi, auksu, cinku, variu, volframu, molibdenu, švinu, uranu. Ferganos slėnis yra svarbi naftos gavybos vieta. Vakarinėje šalies pusėje yra dideli gamtinių dujų ištekliai. (Šaltinis: http://lt.wikipedia.org/wiki/Uzbekija )

Kirgizija

Straipsnio pradžioje šalis jau buvo plačiau paminėta. Galima papildant pasakyti, kad po 2010 perversmo ir neramumų balandžio mėnėsį, šalyje, regis, įsivyravo stabilumas. 2010 m. liepos 3 d. Roza Otunbajeva buvo prisaikdinta šalies prezidente. Ji tapo pirmaja moterimi šiame poste nepriklausomos valstybės istorijoje. Šalis pasuko demokratijos keliu.

Tadžikija

1992-1997 metais šalyje vyko pilietinis karas. Jo pasėkmės jaučiamos iki šiol. Šalyje tebėra Rusijos karinės pajėgos. Šalis vis dar yra politiškai nestabili, tebevyksta susirėmimai tarp klanų ir etninių grupių, pažeidinėjamos žmogaus teisės. (Šaltinis: http://lt.wikipedia.org/wiki/Tad%C5%BEikija )

Turkmėnija

Turkmėnija, kaip ir visos regiono šalys yra turtinga gamtinėmis dujomis ir nafta. Šalyje egzistuoja labai didelis skurdas ir 60 % nedarbas. Tai labai nedemokratiška ir izoliuota savo noru šalis. Saparmurato Nijazovo asmenybės kultas šalyje vyravo nuo pat šalies tapimo nepriklausoma iki jo mirties 2006 metais. Tačiau netgi jo mirtis neatnešė šaliai didesnių pokyčių.

Regiono problemos ir perspektyvos

Regioną ilgus metus kamuoja įvairios problemos. Tai yra šeimų klanų valdžia, diktatūros, nusikalstamumas, narkotikų prekyba, vandens išteklių trūkumas, neišspręsti teritoriniai klausimai, didelis skurdas, uždarumas, etniniai konfliktai. Tačiau nepaisant to, situacija gali smarkiai pasikeisti per artimiausius kelis dešimtmečius dėl pinigų, gautų iš naftos ir dujų išteklių eksportavimo. (su sąlyga, kad jie bus tinkamai panaudoti) Taip pat visai galima regiono demokratizacijos perspektyva. Tiesa, demokratija šiame regione gimsta gana skausmingai, ką jau įrodė Kirgizijos pavyzdys 2010 metais.

Vietoje pabaigos

ES rūpi nafta ir dujos. Kitaip tariant, grynai ekonominiai interesai. O Jav kaip tik nerūpi nafta ir dujos šiame regione, jai rūpi būtent turėti karinių atramos taškų šiame regione. Tačiau, dėl geografinių aplinkybių Vakarams sunkiai sekasi įsitvirtinti šiame regione. Ne mažiau nei tai, bendrarbiavimui trukdo Vakarų noras platinti demokratija šiame regione. Kol kas, Centrinės Azijos diktatoriai net neketina demokratizuotis. Kur kas geriau tai sekasi Rusijai ir Kinijai. Galbūt dėl to, kad šios šalys nėra labai demokratiškos. Šis regionas Rusijai reikšmingas tuo, kad dengia Rusiją nuo islamo įtakos plitimo joje.Apibendrinant galima teigti, kad Rusijos Federacija ir Kinijos Liaudies Respublika rimtai bet tyliai kovos dėl įtakos šiame regione bei dėl galimybės eksplotuoti ir transportuoti naudingąsias iškasenas. O Europos sąjunga bei JAV liks tik stebėtojų vaidmenyse, nes nei geografiškai, nei kultūriškai, nei politiškai ar geopolitiškai nėra artimos, netgi priešingai - yra tolimos šiam regionui. Spėju, kad ateityje centrinės azijos valstybės ir toliau balansuos tarp regione veikiančių didesnių galių, kad gautų sau naudos.