Stresas – juodoji XXI a. mirtis

Labiausiai paplitusi diagnozė, dėl kurios darbuotojai tampa ilgam laikui nedarbingi šiais laikais yra stresas, teigiama pranešime, kurį cituoja „The Daily Mail“.

Ekspertai pranešė, kad ši psichologinė diagnozė tapo tokia paplitusi, kad yra vadinama „XXI amžiaus juodąja mirtimi“.

Stresas yra labiau paplitęs nei insultas, infarktas, vėžys bei stuburo problemos, teigiama Darbuotojų profesinės raidos instituto (toliau CIPD) pranešime.

Instituto konsultantė Jill Miller pareiškė, kad šis pranešimas atskleidžia, jog dėl užsitęsusios ekonominės krizės padidėjo įtampa, kurią žmonės jaučia darbe. Ypač stiprų stresą jaučia darbuotojai tose įmonėse, kurios paskelbė apie etatų mažinimą.

Ilgalaikis nedarbingumas yra toks, kai į darbą dėl ligos žmogus neateina daugiau nei keturias savaites.

Cary Cooperis, vienas iš naujausios knygos apie stresą, kuri vadinasi „The Science of Occupational Health“ („Mokėjimas išsaugoti sveikatą darbe“), autorių atskyrė įtampą ir stresą.

Jis sakė, kad įtampa gali būti stimuliuojanti ir motyvuojanti, tačiau kai mes nebepajėgiame su ja susidoroti, ji tampa stresu.

Profesorrius C. Cooperis, kuris dėsto Lankasterio universitete, pasakė, kad apie stresą įspėja pasikeitęs elgesys.

Paprastai stresą jaučiantiems žmonėms sunku susikaupti, jie praranda humoro jausmą ir netenka kantrybės daug greičiau, nei yra normalu.

Vėlesnėse stadijose stresas gali pasireikšti kaip persivalgymas arba apetito stoka, taip pat besaikis gėrimas ar rūkymas.

Jei stresas trunka trumpai, jį įmanoma ištverti, tačiau jei jis užsitęsia, gali sukelti rimtų problemų, pavyzdžiui, širdies ligas arba skrandžio bei žarnyno problemas.

„Turint omenyje, kad tebesitęsia krizė, darbuotojai nebejaučia saugumo darbe. Be to, po etatų mažinimo liko mažiau darbuotojų, kuriems tenka didesnis darbo krūvis, – pridūrė profesorius. – Žmonės ėmė dirbti ilgiau vien tam, kad sudarytų gerą įspūdį viršininkui, o tai atsiliepia jų asmeniniam gyvenimui.“

Pasak jo, stresas XXI amžiuje yra juodosios mirties atitikmuo.

Dažniausios streso priežastys – per didelis darbo krūvis, netikę vadovavimo metodai, restruktūrizavimas darbovietėje ir problemos namie.

CIPD pranešime teigiama, kad statistinis darbuotojas kasmet dėl ligos nedirba vidutiniškai 7,7 dienas. Paprastai tai būna nesunkios ligos, pvz., peršalimas, gripas, skrandžio negalavimai, galvos skausmas ar migrena.

O valstybės tarnautojai, kurie iš viso sudaro penktadalį visų darbuotojų, serga vidutiniškai dviem dienom daugiau nei privataus sektoriaus darbuotojai – atitinkamai, 9,1 ir 7,1 dienos.