Studentiško gyvenimo kaina: jaunuoliai išsiverčia su 400 litų

Daugumoje geriausių šalies aukštųjų mokyklų skatinamosios stipendijos nesiekia 500 litų. Pasirodo, tokios sumos ne visada užtenka padengti studentiško gyvenimo išlaidas.

Dėl pinigų reikia gerokai pasistengti

Geriausia šalies aukštąja mokykla laikomo Vilniaus universiteto (VU) studentų gaunamos stipendijos būna 1,5 arba 2,5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio. Vienas BSI lygus 130 litų. Vadinasi, gerai besimokantis studentas gali pretenduoti į 195 arba 325 litų stipendiją.

Vytauto Didžiojo universiteto dieninių, nuolatinių ir vientisinių studijų dalyviai turi galimybę pretenduoti į dviejų lygių stipendijas – 4 ir 2,5 BSI. Tai yra atitinkamai 520 ir 325 Lt.

Mykolo Romerio universitetas (MRU) studentus skatina dar kukliau negu VU. Skatinamosios stipendijos dydis – 1,5 BSI arba 195 Lt. Taip pat studentai gali gauti tikslinę skatinamąją stipendiją, kurią sudaro 1 BSI – 130 Lt, arba vienkartinę skatinamąją stipendiją, kurios dydis – 3 BSI arba 390 Lt.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) dosnesnis savo studentams, bet dėl didesnių negu kitur stipendijų keliami didesni reikalavimai. Studentai gali pretenduoti į trijų lygių skatinamąsias stipendijas, skiriamas už mokslą: 6, 3,5 arba 2 BSI. Didžiausią – 780 litų mėnesinę stipendiją gali gauti tie, kurių dviejų paskutinių semestrų svertinis vidurkis yra 10 balų. Tie, kurių vidurkis puse balo mažesnis, gali tikėtis gauti 455 Lt, o tokį vidurkį pasiekę tik viename semestre – 260 Lt stipendiją.

Geriausias būstas studentui – bendrabutis

Vilniaus universitete studijuojantis trečiakursis Eligijus gyvena viename iš vadinamojo „Niujorko“ bendrabučių sostinės Saulėtekio rajone. Jaunuolis pasakojo, kad labiausia jį džiugina pigus būstas.

„Didžiausias studento gyvenimo pliusas yra bendrabutis. Už lovą moki 150 litų. Niekur nerasi pigiau. Ne vienas studentas, pabaigęs universitetą, pasilieka dar porą metų pagyventi bendrabutyje. Tiesa, jam tai kainuoja jau 250 litų“, – pasakojo studentas. Tiesa, jis pridūrė, kad už bendrabučio kambarį vis dar moka tėvai.

Pats užsidirbti pradėjęs studentas pasakojo, kad dabar gali leisti sau daugiau, tačiau drauge su galimybėmis auga ir poreikiai. „Kiekvieną mėnesį pabaigiu be pinigų, nesvarbu, kiek turėčiau mėnesio pradžioje. Pirmame kurse mėnesį gerai maitintis ir saikingai papramogaut užtekdavo 400 litų. Dar ir likdavo“, – pasakojo Eligijus.

Jis sakė, kad neretai nuo alkio gelbsti ir šeima ar draugiškumas. „Dabar maistui per mėnesį išleidžiu apie 150–200 litų. Taip mažai todėl, kad daug maisto parsivežu iš namų, neperku pusgaminių, o gaminuosi pats. Neretai bendrabuty pavaišina merginos, tai pačiam nieko nereikia darytis“, – pridūrė jis.

Išgyventi iš stipendijos – misija neįmanoma?

Ko gero, naivu tikėtis, kad jaunas žmogus bus gyvas tik duona, vandeniu ir mokslais.

Pasak studento, išeigos pasilinksminti mieste kainuoja brangiai, todėl pigiau linksmintis studentiškoje aplinkoje. Kitoms pramogoms jis taip pat neišlaidauja. „Galiu leisti sau kartą per mėnesį nusivesti kokią draugę į kiną. Dabar, kai pats uždirbu, pragyvenimui išleidžiu apie 700 litų. Manau, gyvenu kukliai. Jei nerūkyčiau, užtektų ir 400 litų“, – sakė jis.

Suma, kurią Eligijus išleidžia maistui, pramogoms, viršija padidintą VU stipendiją, o vaikinui dar reikia susimokėti už būstą. Jo manymu, stipendijos yra pasiekiamos tik tiems studentams, kurie mokslui skiria didžiąją dienos dalį ir kuriems nereikia ieškoti papildomų pajamų šaltinių. „Stipendiją už mokslo pasiekimus esu gavęs vieną kartą. Mokslo srityje tai praktiškai neįmanoma. Dirbantys žmonės tiesiog neturi laiko taip gerai pasiruošti, – teigė vaikinas. – Pasitaiko vienas kitas vunderkindas, bet yra tendencija, kad stipendininkai nedirba.“

Gyvenant su tėvais užtenka 400 litų

Abiturientai, kurie įstoja studijuoti į universitetą gimtajame mieste, dažnai lieka gyventi su tėvais. Jaunuoliams nuo pečių nukrenta didelė išlaidų naštos dalis – mokestis už būstą ir išlaidos maistui.

Taip pat VU trečiame kurse studijuojanti Meda teigė, kad per mėnesį jai išlaidoms prireikia kelių šimtų litų. Mergina gyvena su šeima, o pramogoms ir kitoms išlaidoms ji užsidirba pati. „Reikia kokių 300–400 litų per mėnesį. Tai skirta pramogoms, literatūrai, drabužiams, transportui“, – pasakojo mergina.

Tame pačiame universitete bakalauro studijas baigianti Ieva gyvena su mama. Mergina pramogoms ir kitoms išlaidoms per mėnesį skiria kelis šimtus litų, kuriuos gauna iš tėvų. „Jaučiuosi, kad savęs nevaržau, jei galiu išleisti apie 400–500 litų. Tačiau visada prisimenu, kad gyvenu iš tėvų pinigų, todėl stengiuosi skaičiuoti savo biudžetą ir išleisti iki 300 litų“, – pasakojo ji.

Pirmaisiais metais vilnietė universitete gavo stipendiją, o vėliau jai teko studijuoti ir dirbti. Jos manymu, suderinti darbą ir sėkmingas studijas – sunku. „Kai aš pradėjau dirbti, per rotaciją kurse nukritau iš trečiosios vietos į tryliktąją, nes nesuspėdavau susigaudyti ir įdėti pakankamai laiko ir pastangų, – teigė studentė. – Dirbant gauti stipendiją sunku, nes tuomet neturi laiko eiti į paskaitas, atsilieki nuo bendro mokymosi proceso ir tada sunku įsivažiuoti, kai prasideda atsiskaitymai.“