Su močiute susipykusios anūkės pabėgo į globos namus

Nevaržomų linksmybių užsinorėjusiai paauglei nepatiko močiutės reiklus auklėjimas. Todėl ji savo noru su dviem sesėmis išvyko gyventi į vaikų globos namus. Jai padėjo ir vaikų teises ginti turėję valdininkai. Valdžios atstovai iš moters atėmė tris anūkes ir išvežė jas į Pagėgius.

Dėl tokių veiksmų pasipiktino Pagėgių savivaldybės Natkiškių kaimo žmonės. Anot gyventojų, globėja iki šiol kuo puikiausiai tuos vaikus prižiūrėjo. Kaimynai sakė, kad ta šeima yra labai tvarkinga – moters niekas niekada nėra matę išgėrusios, jos sutuoktinis dirba statybose. Natkiškiečiai svarstė, kad gal tiems vaikams laisvės namuose buvo per mažai, vis dėlto dvi jau yra paauglės.

Ar šeimoje gerai globojami vaikai tikrai gali būti apgyvendinti globos namuose, kuriuose kiekvieno jų išlaikymas mums, mokesčių mokėtojams, kainuoja tūkstančius litų?

Seniūnė ir vedėja kalbėti nenori

Pirmiausia paskambinau Natkiškių seniūnei Vilytai Sirtautienei. Bet ji atsisakė kalbėti. Informacijos apie tai patarė kreiptis į Pagėgių savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių.

„Vaikai patys pasiprašė pagalbos, kurią mes jiems ir suteikėme“, - aiškino skyriaus vedėja Lina Augustinavičiūtė. Pasidomėjus, kokio amžiaus tie vaikai, ji atsakė: „Penkiolikos, vienuolikos ir septynerių. Detaliai komentuoti tikrai jums negaliu, nes čia yra labai viskas šviežia. Negaliu detalių viešinti. Vyksta tyrimas.“

Anot Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos, tokia situacija susiklostė, nes mergaitės nesutarė su savo močiute.

Mergaitė neklausė globėjos ir liko teisi

Pasikalbėjau su buvusia anūkių globėja Julija Ramanauskiene. Moteris kalbėjo braukdama ašaras. Štai jos pasakojimas: „Man nieko nežinant, anūkė pati užsinorėjo į globos namus ir tas dvi mažesnes seses išsitempė. Mūsų meilė mergaitėms buvo begalinė. Nesuprantu, kas jai pasidarė.

Aš grįžau iš užsienio sužinojusi, kad vaikus ketinama apgyvendinti globos namuose. Nuo pat mažens aš visas tris anūkes užauginau - nuo pat vystyklų. Aš norėjau tvarkos, nenorėjau, kad jos valkiotųsi, kad vaikų parsineštų.

Taip, aš galbūt nebuvau anūkės manymu ideali globėja. Bet žiūrėjau tvarką, norėjau, kad ji nesivalkiotų. Norėjau, kad nebūtų tokia, kaip jos motina, kuri paliko savo vaikus. Jei aš anūkėms gimtadienio proga duodu po 100 litų, tai jų motina atvažiuoja paimti tuos pinigus. Ar tokia motina turi būti? Dabar ji Tauragėje valkiojasi kažkur.

Bet vaikų teisių atstovė pasakė, kad vaikų teisės yra svarbiausia. Taip išeina, kad aš turiu imti šluotą ir šluoti, o anūkės eina pabučiais. Mat vaikas pasiskundė, vaikui reikia laisvės – ir viskas. Kaip ir jų motinai. Vaikų teisių darbuotoja pripažino, kad yra motinos ir tėvo genai. Panašu, kad aš nieko anūkėms negaliu sakyti – tegul valkiojasi, tegul penkiolikmetė vaiką parsineša, ir tada vaikų teisėms bus gerai.

Motinystės teisės jų motinai buvo atimtos 1997 metais. Dabar anūkes atėmė iš manęs, kaip iš kokios bjauriausios šeimos, trūksta žodžių. Kai susitiksiu Ritą Montrimienę (ji yra Natkiškių seniūnijos socialinės darbuotojos padėjėja. - Red.), pasakysiu jai: „Ačiū, kad tu mane išlaisvinai iš vargo“. O ką aš begaliu padaryti?

Sekmadienį buvau nuvažiavusi į Pagėgių vaikų globos namus, ten auklėtoja pasakė: „Reikėjo gerą diržą paimti. Dvi dienas pabuvo vaikų namuose, o jau kavalierių susirado – eina rankomis susikibę“. Matyt, kažkas nori, kad ji man dar parneštų ir proanūkį. Tokios yra vaikų teisės, į suaugusį žmogų niekas nekreipia dėmesio.“

Močiutės teigimu, penkiolikametė jos anūkė pagalbos prašėsi ne kur nors policijoje, Vaiko teisių apsaugos skyriuje, bet tik Natkiškių seniūnijoje.

Mokykloje visus ištiko šokas

Natkiškių Zosės Petraitienės pagrindinės mokyklos direktorė Genovaitė Švalkūnienė portalui lrytas.lt sakė, kad J. Ramanauskienės anūkės buvo be galo tvarkingos, švariai aprengtos, visą laiką turėjo pinigų pietums. „Močiutė kiekvieną rytą atlydėdavo į mokyklą mažąją. Mes esame šoko būsenos, nesuprantame, kodėl taip įvyko“, - stebėjosi direktorė.

Panašu, kad buvo „apginti“ paauglės interesai. Pirmiau iš Natkiškių kaime visiems žinomos pavyzdingos šeimos paėmė vaikus, o tik paskui kažkas pradėjo tyrimą.

Ar šįkart neperlenkta lazda?

Tokį klausimą pateikėme švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui. Išklausęs istoriją telefonu jis trumpai atsakė: „Šitoje situacijoje yra įvairiausių niuansų ir detalių. Todėl tiems, kas pradėjo šį tyrimą, palinkėčiau kuo greičiau jį užbaigti, kad visi neaiškumai būtų išsiaiškinti“.