Sunkmetis savižudybių bangos nesukėlė

„Savižudybė nėra akimirkos sprendimas. Dažnai tai ilgas, ne vienerius metus trunkantis procesas, kurio metu žmogui galima padėti“, – sako psichologijos mokslų daktaras, emocinės paramos telefonu ir internetu tarnybos „Jaunimo linija“ vadovas Paulius Skruibis.

Pasak jo, bendras visų savižudybių bruožas – tai, kad žmogus ilgą laiką išgyvena didelį vidinį skausmą, nuo kurio niekaip nepajėgia pabėgti. „Ilgainiui jis ima galvoti, kad vienas būdų nebejausti to skausmo – tiesiog nebejausti nieko“, – aiškina psichologas.

Kas tą skausmą sukelia? „Paprasti, bet kartu patys svarbiausi dalykai. Kiekvienas turime tuos pačius poreikius – bendravimo, savigarbos, saugumo, meilės, pagarbos ir t.t . Kai kuriems žmonėms nepavyksta jų patenkinti, o jaustis nemylimu, negerbiamu, nepajėgiančiu savęs realizuoti yra labai skausminga. Materialinė gerovė čia nėra svarbiausia – kitaip žudytųsi vien tik skurdžiausiai gyvenantys, o taip anaiptol nėra“, – aiškina P.Skruibis.
REKLAMA

Agresijos išraiška

Jis atkreipia dėmesį, kad ES pirmaujame ne tik pagal savižudybių, bet ir pagal patyčias patyrusių vaikų skaičių. Tyrimų duomenimis, apie 70 proc. vaikų pažymi, kad yra patyrę šį reiškinį ir kaip aukos, ir kaip skriaudėjai. Tuo tarpu Švedijoje ir Čekijoje tokių moksleivių ne daugiau kaip 20 procentų. Galiausiai Lietuva užima vieną pirmaujančių vietų Europoje pagal žmogžudystes, tenkančias šimtui tūkstančių gyventojų. Visas šias problemas vienija tai, kad tai yra agresijos, nukreiptos į kitus arba į save, išraiškos. „Atrodo, kad turime labai rimtų problemų su agresija ir jos valdymu“, – sako P.Skruibis.

O galbūt savižudybės – būdingas lietuviškai kultūrai reiškinys? Juk neatsitiktinai pirmaujame pagal jų skaičių pasaulyje? „Taip tikrai nėra“, – sako P.Skruibis. – „Savižudžių krašto etiketė tik stiprina bejėgiškumo jausmą, tačiau niekuo nepagrįsta.“

Pasak jo, tarpukario Lietuvoje nusižudžiusiųjų skaičius kaip tik buvo vienas mažiausių Europoje. Prieškariu šimtui tūkstančių gyventojų teko 7 savižudybės, ir šis skaičius ėmė didėti tik sovietmečiu. Didžiausią piką jis pasiekė 2000-aisiais, kai nusižudė 45 žmonės iš šimto tūkstančių, ir ėmė mažėti – šiandien šis rodiklis svyruoja apie 30.

„Svarbu tai, kad sovietmečiu Lietuvos savižudybių statistika niekuo nesiskyrė nuo Latvijos ir Estijos. Tačiau šiandien kaimynai mus aplenkė – tarkime, Estijoje šis rodiklis beveik dvigubai mažesnis nei Lietuvoje. Latvijoje situacija taip pat geresnė nei pas mus“, – nurodo P.Skruibis.

Pagalba – tik telefonu

Tokių pokyčių priežastys, pasak jo – ne nacionalinio charakterio ar kultūros ypatumai, o didesnis valstybės dėmesys savižudybių prevencijai. „Savižudybių skaičių sumažinti, tačiau reikia taikyti labai konkrečias priemones šalies mastu “, – sako JPPC vadovas.– „Tarkime, didesnį dėmesį skirti tiems, kurie bent kartą bandė nusižudyti.“

Jis skaičiuoja, kad tokių bandymų skaičius Lietuvoje bent 10 kartų didesnis nei nusižudžiusiųjų skaičius – pastarasis svyruoja apie tūkstantį. Atrodytų, reikia tik džiaugtis, kad didžiajai daliai bandymai nepavyksta – tačiau rizika, kad kartą bandęs nusižudyti žmogus ryšis šį žingsnį žengti dar kartą, išauga keliasdešimt kartų. Bėda ta, kad pagalbos tokie žmonės beveik negauna jokios.

„Šalyse su mažu savižudybių skaičiumi tokie žmonės apgaubiami rūpesčiu ir stengiamasi visais būdais jiems padėti, tuo tarpu mūsų šalyje jie geriausiu atveju gaus vienkartinę psichologo konsultaciją ar porą tablečių. Ir viskas“, – sako P.Skruibis.

Kitas svarbus žingsnis – užtikrinti, kad visiems gyventojams būtų prieinama psichologinė pagalba. „Tarkime, neseniai Didžiojosios Britanijos, JAV ir Kanados mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad lengvas ir vidutines depresijos formas psichologo konsultacija padeda įveikti efektyviau nei medikamentinis gydymas. Tai ir kainuoja pigiau, neminint nė šalutinio vaistų poveikio – tačiau finansavimas skiriamas būtent gydymui psichotropiniais vaistais“, – pastebi P.Skruibis.

Geriausiai tokią situaciją, anot jo, atspindi Valstybinės ligonių kasos (VLK) biudžetas. Antai 2007-aisiais Ligonių kasose psichologinėms konsultacijoms buvo numatyta 47 tūkst. Lt. Nesunku suskaičiuoti, kad kiekvienai iš 60-ies savivaldybių per mėnesį teko kiek daugiau nei 65 litai. Tais pačiais metais gydymui psichotropiniais vaistais VLK skyrė 15,5 mln. Litų.

Todėl reali emocinė pagalba prieinama tik didmiesčių, kuriuose įsikūrę privatūs psichologų kabinetai, gyventojams. Tiesa, tik tiems, kurie gali sau leisti sumokėti 50-200 Lt už valandos trukmės konsultacijas. Jų reikia mažiausiai dešimties, tad galinčiųjų sau leisti veiksmingą pagalbą ratas susitraukia dar labiau.

„Belieka skambinti į emocinės pagalbos liniją“, – sako P.Skruibis. Žmonės taip ir daro – telefonas čia čirškia nesustodamas. Kasdien budintys savanoriai vien pernai atsiliepė į maždaug 100 tūkst. skambučių. Pusantro tūkstančio kartų skambino apie savižudybę galvojantys žmonės, kas dešimtas iš jų jau buvo pradėjęs žalotis.

Ar įsisiūbavus krizei jų padaugėjo? „Nieko panašaus. Žmonės žudosi toli gražu ne vien dėl ekonominių motyvų, o aiškinimas, kad gyvenimui pagerėjus jų skaičius savaime sumažės – tik pretekstas nieko nedaryti“, – sako P.Skruibis. Savo žodžius jis grindžia iškalbinga statistika – 2009 m. savižudybių skaičius buvo vos didesnis nei 2008 m., tačiau žymiai mažesnis nei, pvz., 2005-aisiais.

Neatkalbinėja, o išklauso

Tuomet dėl ko žmonės renkasi tokį kelią? Savižudybė, pasak psichologo, nėra akimirkos sprendimas. Tai ilgas, dažniausiai keletą metų trunkantis procesas.

„Noras nusižudyti kyla tam tikrais impulsais. Žmogus ilgą laiką kenčia, o po to labai greitai priima sprendimą. Jei tuo metu su juo kalbėsimės, pralauksime, kol šis impulsas praeis – žmogus nebenusižudys. Turbūt 99 savižudžiai iš 100 tebenori gyventi, tik tas noras būna laikinai užgožtas noro numirti“, – sako psichologas. – „Būtent dėl to ir egzistuoja „Jaunimo linija“ – iš esmės esame emocinė greitoji pagalba, kuri išklauso ir sunkiausiu momentu pabūna šalia“.

Ir atkalba nuo savižudybės? „Niekada neįtikinėjame žmogaus nenusižudyti“, – ramiai sako P.Skruibis. – „Jis visada gali tai padaryti. Esame tie, kurie ne smerkia ar moralizuoja, o tiesiog išklauso, pabūna drauge ir pataria, kur kreiptis toliau.“ Priešingu atveju, pasak jo, „Jaunimo linijai“ niekas nė neskambintų.

Galimam savižudžiui padėti gali ir artimieji. „Daugelis prasitaria apie planuojamą savižudybę. Reaguoti į tai reikia labai rimtai – nesvarbu, kad neretai žmogus tokiu būdu manipuliuoja artimaisiais, šantažuoja ir gąsdina juos. Rizikos tai nesumažina, . Geriausia – tiesiai apie tai ir pasišnekėti ir ieškoti profesionalios pagalbos“, – pataria psichologas.

Kartu svarbu prisiminti, kad savižudybė – visuomet kito žmogaus sprendimas. „Privalome padėti, bet negalime prisiimti visos atsakomybės už ne savo veiksmus. Paramos grupėse nusižudžiusių žmonių artimiesiems kartais matau, kiek daug jie nuveikia, siekdami padėti, ir sunku įsivaizduoti, ką dar jie galėjo padaryti – bet žmogus vis tiek nusižudė“, – sako psichologas.

Psichologinės pagalbos telefonai

Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas
Vaikų linija www.vaikulinija.lt 8 800 11111 Kasdien 11.00-21.00
Jaunimo linija www.jaunimolinija.lt 8 800 28888 I-V 16.00-7.00 VI-VII visą parą
Vilties linija, psichologinė pagalba suaugusiems www.kpsc.lt 8 800 60700 Visą parą
Pagalbos moterims linija 8 800 66366 I-V 10.00-21.00
Linija Doverija (pagalba teikiama rusų kalba) 8 800 77277 I-V 16.00-20.00
Dingusių žmonių šeimų paramos centras 8 800 26161 8 5 2773135 I-V 8.00-16.00 Visą parą
Panevėžio paguodos telefonas 8 45 500965 I-V 20.00-8.00
Vilniaus moterų namų krizių centras 8 800 22008 I-V 9.00-17.00
Vaiko raidos centras 8 5 275 75 64 Visą parą

Pokalbiai 8-800 linija yra nemokami

Psichologinė pagalba internetu

Vaikų linija Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per dvi dienas
Jaunimo linija Registruotis ir rašyti svetainėje: http://jppc.lt/draugas Atsako per tris dienas
Vilties linija Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt Atsako per tris dienas
Šiaulių jaunimo linija Rašyti: [email protected] Atsako per tris dienas

Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt