Susimokėk už tai, kad myli savą kalbą

Kodėl aš būdamas lietuvis ir gyvendamas Lietuvoje siųsdamas mobiliuoju telefonu SMS draugui - ir rašydamas ją lietuviškai - turiu mokėti daugiau. O kitas, rašydamas tą patį be nosinių raidžių ir taškų ant „ė”, moka mažiau? Šiuo klausimu galima diskutuoti daug ir ilgai. Mielai, jei tai duotų naudos.

Girdžiu reklamose: „išmanusis telefonas”, „naujausios technologijos” ir panašiai. Tačiau man nė kiek neįdomu, kiek vienas ar kitas telefonas yra išmanus, aš tik noriu paprasto dalyko: rašyti lietuviškai ir nemokėti už tai, kad myliu savą kalbą, brangiau. Ar daug pageidauju? Man rodos, ne.

Kas man paaiškins ir įrodys, kodėl „š” arba „ų” brangesnė nei „s” ar „u”. Niekas nė nesivargintų, nes nesivargina iki šiol.

Šia tema kalbėta ne vieną kartą, tačiau tai niekam neįdomu. Juk visi taupome, taupome ir rašydami SMS. Vis dėlto kokios to pasekmės? Mano sūnus iš lietuvių kalbos turi šešetą. Nors prieš porą metų turėjo devynetą. Prieš tuos porą metų jis nerašė SMS draugams, nes neturėjo telefono. Pradėjęs rašyti draugams nelietuviškomis raidėmis tiek internete, tiek mobiliuoju telefonu, tapo beraštis.

Kai vieną kartą pasakiau savo atžalai, kad rašytų žinutes lietuviškai, šis atsakė, kad tuomet ir sąskaitą pildytis reikės dažniau, be to, jam taip patogiau. Bergždžios bet kokios tėvų pastangos. Be to, mūsų šeima tikrai ne iš tų pasiturinčiųjų, skaičiuojame kiekvieną centą.