Svarbu teisingai pasirinkti ne tik ką gerti, bet ir iš ko

Plūstelėjusi šiluma kiekvieną mūsų paskatins dažniau ir daugiau vartoti skysčių. Iš ko geriame – iš plastikinių butelių ar jau įvaizdžio dalimi tampančių asmeninių gertuvių bei puodelių? Ir ką pataria rinktis besirūpinantieji sveika gyvensena?

„Jūsų automobilyje paliktas į plastikinį butelį įpiltas vanduo yra labai žalingas. Nustatyta, kad šiltas plastikas gamina labai stiprų dioksiną, kuris turi daug įtakos krūties vėžiui atsirasti.

Šilumos poveikis sukelia cheminių medžiagų, įeinančių į plastikinio butelio sudėtį, reakciją ir išsklaido dioksiną vandenyje, kurį mes geriame.

Dioksinas – tai toks toksinas, kuris gerai įsitvirtina audiniuose ir sukelia vėžį”, – tai ištrauka iš pažįstamos gydytojos laiško, kuris šiuo metu keliauja interneto platybėse.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimo skyriaus ne maisto medžiagų ir gaminių tyrimo poskyrio vedėja Dalia Uksienė minėtą pranešimą apibūdino kaip panašesnį į socialinį virusą nei į rimtą perspėjimą, turintį objektyvų pagrindą.

„Visi pastarųjų metų maisto produktų taršos dioksinais skandalai susiję išimtinai su maisto žaliavų tarša šiais junginiais.

Tai leidžia daryti prielaidą, jog tarša dioksinais atsiranda tikrai ne dėl produktų pakuotės.

Be to, kaip skelbiama, net didžiausios pasaulio maisto kokybės kontrolės organizacijos neturi jokių mokslinių įrodymų apie galimą dioksinų migraciją iš plastikinių pakuočių į maisto produktus.

Kartu pažymima, jog dioksinai iš plastikinių pakuočių gali pradėti skirtis tik esant ekstremaliai aukštai temperatūrai – kur kas aukštesnei, nei šildant maistą plastikinėje pakuotėje mikrobangų krosnelėje arba palikus plastikinį butelį su vandeniu automobilyje saulėkaitoje”, – tvirtino D.Uksienė.

Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje tiriami mūsų šalyje gaminami plastikiniai buteliai atitinka nustatytus higienos normos reikalavimus ir yra saugūs – cheminių medžiagų migracija juose neviršija leistinų lygio.

Pats saugiausias yra stiklas

D.Uksienė pabrėžė, jog pasaulyje nėra visiškai inertiškų medžiagų.

Įvairiausi cheminiai junginiai iš visų gaminių gali patekti – migruoti tiek į aplinką, tiek į maisto produktus.

Anot pašnekovės, šiandien saugiausia cheminių junginių migracijos į maisto produktus požiūriu pakuotė yra stiklas.

„Pagal galimybes turėtume naudoti stiklines pakuotes ir indus, tačiau stiklą savo savybėmis nusveria plastikas. Jis lengvesnis, pigesnis, kur kas paprasčiau ir jį transportuoti. Taigi tenka rinktis tarp patogumo ir sveikatos”, – kalbėjo D.Uksienė.

Gaminant plastikus ir gerinant jų fizines ir mechanines ypatybes naudojama daug – pernelyg daug, kad būtų galima jas visas išvardyti, įvairių cheminių medžiagų (tirpiklių, monomerų, katalizatorių) ir priedų (plastifikatorių, stabilizatorių ir kt.), kurie leidžia gaminiui suteikti reikiamą charakteristiką: lankstumą, minkštumą, kietumą, elastingumą.

Tačiau plastiko ypatybių gerinimas kelia ir daug pavojų žmogui – panaudoti priedai išsiskiria į aplinką, patenka į maisto produktus, o per juos ir į žmogaus organizmą.

D.Uksienės teigimu, žmogaus organizmui kenksmingų cheminių medžiagų iš plastiko kiekis priklauso nuo jame laikomo maisto produkto prigimties – gali būti rūgštus, riebus ar neutralus – ir nuo temperatūros.

Nustatyta, kad silpnuose rūgščių tirpaluose esant aukštesnei temperatūrai suintensyvėja medžiagų migracija.

Siūlė apžiūrėti ženklinimą

Kaip atskirti kokybišką plastikinį indą nuo sveikatai pavojingo? Ar yra kokių nors skiriamųjų ženklų?

Perkant prekybos vietose plastikinius indus D.Uksienė patarė atkreipti dėmesį į gaminio ženklinimą – gaminiai, skirti sąlyčiui su maistu, turi būti pažymėti taurės ir šakutės simboliu.

Medžiagą, iš kurios pagamintas konkretus indas ar gaminys, nurodo trikampis ženklas, esantis ant jo.

Šie simboliai žymi, kad ženklinta pakuotė ar gaminys iš plastiko gali būti perdirbta, o skirtingas skaitmeninis žymėjimas trikampių centruose ir po trikampiais esanti raidinė santrumpa reiškia skirtingos rūšies plastiko pakuotę ar gaminį.

Naudoti galima tik vieną kartą

Ne paslaptis, kad taupūs lietuviai plastikinius butelius nuo vandens ar vaisvandenių panaudoja pakartotinai kitiems tikslams – pilsto namie spaustas sultis, alkoholinius gėrimus, net degalus. Patogu ir praktiška.

„Labai svarbu gaminius naudoti pagal paskirtį, nes jį gaminant yra suteikiamos konkrečios ypatybės.

Jeigu vartotojas nutaria naudoti gaminį ne pagal paskirtį (pavyzdžiui, į indus, kurie skirti šaltiems produktams, bus dedami karšti produktai, arba maistas juose bus šildomas), nėra garantijų, kad buvęs kokybiškas gaminys netaps kenksmingas.

Nerekomenduojama į butelius, kurie skirti vandeniui, pilti alkoholinių gėrimų, sulčių arba kitų rūgščių produktų.

Visi vienkartiniai buteliai, indai ar pakuotės numatyti naudoti tik vieną kartą. Naudojami pakartotinai dėl galimų paviršiaus pažeidimų ar kitokių priežasčių jie gali tapti nesaugūs”, – pabrėžė D.Uksienė.

Ji atkreipė dėmesį į tai, jog plastikinei tarai, skirtai degalams ar tepalams fasuoti ir saugoti, keliami kitokie reikalavimai negu gaminiams, skirtiems sąlyčiui su maistu.

Nereikėtų laikyti saulėje

Mineralinį vandenį „Vytautas”, „Birutė” ir „Akvilė” gaminančios bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys” komercijos direktorius Robertas Šnaras patikino, kad neturi duomenų, jog kaip nors būtų pakitę į plastikinius butelius išpilstyto vandens skonis, cheminė sudėtis ar kokybė, jei nepažeidžiamos jo laikymo sąlygos ir nėra pasibaigęs vandens suvartojimo laikotarpis.

„Nieko bloga neatsitiks, jei šiltuoju metų laiku plastikinis butelis su vandeniu pabus jūsų automobilyje kelias valandas ar dieną.

Kiekvieno gaminio etiketėje nurodome jo tinkamumo laikotarpį, taip pat ir rekomenduojamą laikymo temperatūrą: nuo 5 iki 25 laipsnių šilumos ir prašome saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, kurie suaktyvina dumblių dauginimąsi.

Atsukus butelio kamštelį vandenį reikia suvartoti per parą – nesvarbu, ar gersite tiesiai iš butelio ar pilstysite į stiklines. Antraip dėl mikrobiologinės taršos gali pasikeisti vandens skoninės savybės”, – perspėjo R.Šnaras.

R.Šnaras garantavo, jog plastikinė tara, į kurią bendrovė „Birštono mineraliniai vandenys” pilsto savo produkciją, yra saugi.

Bendrovė turi modernią įrangą, todėl iš plastikinės taros ruošinių pūtimo būdu formuojami buteliai perskalaujami vandeniu ir iškart keliauja į automatizuotą mineralinio vandens išpilstymo liniją.

Tai užtikrina visišką gaminio hermetiškumą.

Populiarėja gertuvės

Bendrovės „Gerduva” rinkodaros vadybininkė Vaida Jakučionė pažymėjo, kad Lietuvą pamažu pasiekia asmeninio puodelio ar gertuvės mada.

Kai kuriose šalyse nešiotis gertuvę jau seniai tapę įvaizdžio dalimi, ten jaunimas net konkuruoja tarpusavyje dėl gertuvių išskirtinumo dizaino prasme.

„Vienkartiniai indai vadinami vienkartiniais, nes yra pagaminti iš pigiausio plastiko, turinčio daug kenksmingųjų priemaišų.

Kad būtų galima naudoti, jie aptraukiami tam tikra plėvele, kuri suyra atidarius butelį maždaug po paros.

Vienkartinius indus saugu naudoti tik vieną, ne kelis kartus.

Tad geriausias ir pigiausias pasiūlymas – įsigyti daugkartinę gertuvę, pagamintą iš saugių medžiagų”, – sakė V.Jakučionė.

Pasak jos, gertuvių paklausa, lyginant 2010 ir 2011 metus, išaugo net 80 procentų.

Skaičiai rodo, kad pamažu keičiasi mūsų šalies gyventojų gyvenimo būdas ir įpročiai.

„Kavos ar arbatos pasidaroma namie į kelioninį puodelį ir geriama tiesiog automobilyje, pakeliui į paskaitas ar darbą arba tiesiog atvykus į darbovietę.

Turint gertuvę vandens į ją galima įsipilti namie arba biure iš čiaupo – mūsų vandentiekio vanduo vartotoją pasiekia ir saugus, ir kokybiškas – ar iš įstaigose stovinčių vandens talpyklų: juk ir pinigų taip sutaupome”, – pažymėjo V.Jakučionė.

Bandė atsisakyti vienkartinių indų

2010 metų rugsėjo mėnesį JAV buvo vykdomas projektas „Do the Reuse Chalange”, kurio esmė – atsisakyti vienkartinių indų (kavos puodelių, vandens butelių, maisto indų ir kt.).

Devynios šeimos savanorės, priėmusios iššūkį dalyvauti tokiame projekte, patirtimi dalijosi tiesiogiai internete ir netrukus į projektą įsitraukė dar daugiau kaip 1000 juo susidomėjusių amerikiečių.

Projekto dalyviai žymėjo butelius, puodelius, buvo rodomi sutaupyti doleriai.

Taigi per 30 dienų daugiau nei 1000 projekte dalyvavusių žmonių sutaupė 4212 vienkartinių kavos ir arbatos puodelių, 5792 vienkartinius gėrimų butelius, 27 090 vienkartinių pietų maisto pakuočių, iš viso – 37 094 vienetus.

Šį tyrimą organizavo amerikiečių kompanija PMI, gaminanti gertuves, maisto indus, kelioninius puodelius, termosus.

Tik skaičiai

Pasaulyje per metus pagaminama 5 tūkstančiai milijardų puodelių, kuriems sunaudojama 50 milijonų medžių ir kurie po panaudojimo pavirsta daugiau nei 4 tonomis šiukšlių sąvartyne.

Pavyzdžiui, vien tik Didžiojoje Britanijoje kasmet išmetama 2,5 milijardo vienkartinių puodelių, kurie yra gaminami iš specialaus medžiagų mišinio ir netinka toliau perdirbti į kartoną ar popierių. Jei jie būtų sudėti vienas šalia kito, apjuostų Žemės rutulį 5,5 karto.

Nerimą kelia ir vienkartinių vandens butelių sunaudojimo skaičiai – vien tik JAV per metus išgeriama 50 milijardų vienkartinių vandens butelių, o tai 137 tūkstančiai per dieną arba 1585 per sekundę.

Žmogus, kiekvieną darbo dieną suvartojantis po 2 vienkartinius puodelius gėrimų, per metus iš viso sunaudoja apie 500 tokių puodelių.