Tabakas vs. Marihuana

Ar manote, kad dervos yra pagrindinė vėžio sukelimo priežastis?
Cigarečių kompanijos vers jus tikėti viskuo, kol jūs pirksite jų produkciją. Reikalas tame, kad, be abejo, dervos yra vienas iš aspektų, privedančių prie plaučių vėžio, bet pagrindinė problema cigaretese - tikras radioaktyvumo pavojus. Pasak JAV vyriausiojo chirurgo, C. Everette Koop (1990), radioaktyvumas, o ne dervos, atsakingas dėl beveik 90% visų plaučių vėžio susirgimų, rūkančiųjų tarpe.

Tabako derliai JAV yra fertilizuojami (paisant istatymų) fosfatais, kuriuose yra elemento Radžio (226). Taip pat, daugelyje dervų yra naturalus Radžio (226) kiekis. Radis (226) skyla į du ilgaamžius "dukterinius" elementus - Cinką (210) ir Polonį (210). Šių radioaktyvių elementų dalelės gali keliauti oru, ir prisitvirtina ant plaukelių, augančiu ant tabako lapo.

Tyrimai parodė, kad Cinko (210) ir Polonio (210) kiekis susikaupia rūkančiųjų arba turinčių tiesioginį kontaktą su cigarečių dūmais, žmonių kūnuose. 1970-aisiais surinkta informacija rodo, kad rūkantys turi trigubai didesnį šių elementų kiekį savo apatinėse plaučių dalyse, negu nerūkantys. Taipogi, rūkančiųjų griaučiuose rasti didesni Cinko (210) ir Polonio (210) kiekiai, tačiau jokių tyrimų dėl šito faktoriaus ir jo saryšio su kaulų vėžiu atlikta nebuvo. Polonis (210) yra vienintelis cigarečių komponentas, kuris savaime sukuria piktybinius vėžio auglius, inhaliacijos eksperimentuose, atliktuose su gyvunais. Kai rūkantis ikvepia tabako dūmų, plaučiai reaguoja, formuodami sudirgintus plotus bronchuose. Bet kuris dūmas sukelia šias pasėkmes. Nors šios sudirgintos vietos yra vadinamos "prieš vežine" žala, jos yra visiškai naturalios organizmo apsaugos sistemos ir išnyksta be šalutinių efektų. Neištirpstančios dervos tabako dūme gali palėtinti šį pasveikimo procesą, pridėdamos daugiau žalos, ir sukeldamos papildoma sudirginimą. Be to, tabakas priverčia bronchus susispausti ilgesniam laikui, kas sparčiai sumažina plaučių galimybes išsivalyti.

Polonis (210) ir Cinkas (210) tabako dūmuose parodė tendenciją spartinti žalą tam tikrose vietose, tuo skatindami bifurkaciją (mažas parametro pakitimas skatina ilgalaikį ir didelį visos sistemos pakitimą) bronchuose. Jeigu rūkoma ilgą laiką, radioaktyvumo koncentracija virsta į radioaktyvius "karštus taškus", ir išlieka bifurkacijos procese daugelį metų. Polonis (210) išspinduliuoja pavojingas alfa daleles (radioaktyvias), kurios yra vėžio atsiradimo priežastis. Kadangi Polonis (210) gali veikti 21.5 metų (dėl Cinko (210) poveikio), gali sukurti pavojingas salygas buvusiam rūkančiajam net gi po daugelio metų nustojus rukyti. Eksperimentai, nustatantys Polonio (210) kiekį mirusiųjų nuo plaučių vėžio organizmuose, parodė, kad "karštųjų tašų" pavojingumo laipsnis buvo vienodas tiek rūkiusiuose, tiek buvusiuose tarp rūkančiųjų, nors ir buve rūkoriai, metė rukyti 5 metus prieš mirtį.

Daugiau nei pusė radioaktyvių medžiagų, išmestų į erdvę bedegant cigaretei yra įkvepiami nerukančių žmonių. Be to, buvo įrodyta, kad tabako dūmai priverčia oru keliaujančias ir ore esancias radioaktyvias medžiagas kauptis tiek rūkančių, tiek nerūkančių, bet esančių šalia cigarečių dūmo žmonių plaučiuose. Tyrimai, besiremiantys Urano kalnakasių sveikatos parodymais (padidejusi plaučių vėžio rizika), buvo atlikti naujai, norint ištirti plaučių vėžio riziką nuo pastato viduje esančio Radono. Pasirodo, kad tabako dūmas veikia ore esančias ir juo keliaujančias radioaktyvias medžiagas kaip magnetas, verčiantis jas nusėsti jūsų plaučiuose, o ne, tarkim, ant baldų. Taigi, rukymas uždarose patalpose spartina plaučių vėžio sukelimo riziką.

Buvo nustatyta, kad alfa dalelių kiekis, rūkančiam 1 pakelį per dieną, sulaukus 60 metų bus nuo 38 iki 97 rad. (2 pakeliai per dieną - iki 143 rad., o nerūkantys gauna 17 rad.). 1 rad. per metus tolygu 1% rizikos susirgti plaučiu vėžiu.

Nerūkykite. O jeigu rūkote, rūkykite nedaug, lauke irgi užsiimkite kuo nors, kas padėtu išvalyti jusų plaučius. Iš Indijos importuojamas tabakas turi mažiau nei puse radiacijos kiekio, negu tabakas, augantis JAV.
Mesti nikotiną yra sunku ir niekas neturėtu to iš jusų tikėtis. Dažnai fizinė priklausomybė yra palaikoma emocionaliais ir psichologiniais poreikiais. Tų poreikių atsiradimas ir jų įpatumų žinojimas gali jūms padėti ir įkvėpti ir suteikti daugiau laisvės.

Ko labiausiai iš jūsų reikalaujama - informuokite patys save, net jei ir informacija yra nemaloni.

Nikotinas- aktyvus tabako ingridientas, seniai žinomas kaip priklausomybę sukelianti medžiaga. Net daktarai negali pilnai atsakyti į klausimą, kas gi sukelia didesnę priklausomybę - nikotinas ar heroinas. Fizinė priklausomybė atsiranda, kai chemikalas tampa reikalingas kūnui arba medžiagų apykaitai, kad galėtu normaliai funkcionuoti. Kitaip sakant, medžiaga laikoma sukėlusi fizinę priklausomybę, kai ilgalaikis vartojimas virsta į progresuojančią medžiagos toleranciją, kai nevartojimas ar susilaikymas sukelia negatyvius pašalinius efektus. Pšaliniai efektai ("lomkes") gali pasiriaikšti kaip galvos supimasis, nerimas, trauma, depresija ir fizinės būsenos, kaip drebulys ar vemimas. Vardan pašalinių poveikių išvengimo, priklausantis asmuo tęs medžiagos vartojimą.

Nikotinas ne tik sukelia priklausomybę, bet ir yra toksinas (t.y. mirtinas tam tikromis dozėmis). Nikotinas sukelia neigiamus efektus širdies ir cirkuliacijos sistemose, sukeliantis tromboze venose ir arterijose, kas gali sukelti širdies sustojimą arba širdies smūgį.

Daugelis mano, kad marihuanos rūkymas yra toks pat žalingas, kaip ir rūkant tabaką, tačiau tai nėra tiesa. Tie, kas mano, kad marihuana yra panaši į tabaką - klysta. 1970-aisiais, vyriausybė suorganizavo kelis tyrimus, nukreiptus prieš marihuaną, prisidengiant visiems žinomu filmu "Reefer Madness". Bandymų tikslas- sugražinti nusistačiusių įsitikinimus, kad marihuanos dūmas yra žalingesnis, negu tabako, arba bent jau toks pat, bet tikrai ne sveikesnis.

Pavyzdžiui Berkeley kanciarogeniniai (kanciarogenas- bet kuri medžiagą, tiesiogiai veikianti vežio sukelimą) dervos tyrimai, 1970-ųjų pabaigoje, parodė, kad "Marihuana yra 1.5 karto kanciarogeniškiasnė, negu tabakas". Šis atradimas buvo paremtas vien kanapių dervos turiniu, palyginus su tabako, tačiau į radioaktyvumą atsižvelgta nebuvo (kanapių derva neturi radioaktyvių medžiagų). Be to, nebuvo atsižvelgta į tai:

1. Daugelis marihuaną rūkančių, vartoja augalo žiėdus, o ne lapus. Žiedai turi savyje tik 33% daugiau dervų, negu tabakas.

2. Marihuaną rūkantys neišruko tiek, kiek tabaką rūkantys, dėl psichoaktyvių kanapių efektų.

3. Nei vienas plaučių vėžio atvejis ne karto nebuvo sekmingai susietas su marihuanos vartojimu.

4. Kanapės, priešingai negu tabakas, nesukelia bronchų susisiaurėjimo.

Beje, marihuana, pasirodo, skatina iškosėjamą ir pašalinamą su plaučių išskyromis, taip pat platina plaučių kanalėlius. Štai kodėl astma sergantys ieško marihuanos kaip vaisto arba preparato nešančio palengvėjimą. Pasak daktarų, šiuo atveju, marihuana gali buti labiau efektyvi priemonė, negu bet kuris pagal receptą išrašytas vaistas.

Tyrimai netgi parodė, kad dėl marihuanos sugebejimo išvalyti plaučius nuo smogo, teršalų ir cigarečių dūmų, ji išties gali sumažinti emfisemijos, bronchito ir plaučių vėžio riziką. Kai kur, kanapes rūkantys žmonės gyvena vidutiniškai 2-iem metais ilgiau, negu tie, kurie nerūko. Vidutiniškai ir daug rūkantys žmonės gyvens 7-10 metų daugiau, jeigu priedo rūkys ir marihuaną.

Kanapės visiškai skiriasi nuo tabako, nes savyje neturi nikotino ir nesukelia priklausomybės. Psichoaktyvūs ingridientas marihuanoje, THC, buvo apkaltintas dėl smegenų ir genetinų žalojimo, tačiau visi šitie tyrimai buvo moskliškai paneigti.

Net DEA (Drug Enforcement Administration) Administracinių teisių teisėjas Francis Young pareiškė, kad "marihuana savo naturalioje formoje yra daug labiau saugi, negu daugelis maisto produktu, kuriuos mes vartojame".

Labiausiai verčia susirūpinti tai, kad daugelis žmoniu iki šiol nežino apie radioaktyvumo sukialiama riziką cigaretėse. Daugelis profesionalų: daktarų, mokslininkų ir sveikatos apsaugos darbotuojų nėra girdeję apie Polonį (210), arba laiko tai dar viena "baisia istorija".

Kodėl šią informacija taip sunku aptikti? Kai pirmi, šių tyrimų rezultatai buvo paviešinti, 70-ųjų pabaigoje, daugelis žurnalų negalėjo spausdinti tokių straipsnių, nes jų pagrindiniai reklamos užsakovai buvo būtent cigarečių kompanijos, kurios gasdino nutraukti finansine pagalbą jai faktai būtų publikuoti. Nors ir naujienos palietė šią temą, niekas taip ir nebuvo išleista. Jei atsirasdavo tų, kas žinojo apie tai, jų reikalavo tinkamų irodymų, kuriuos pateikti gali tik mokslininkai, o ne, tarkim, žurnalistai.

Cigarečių industrijos jėga sulaikyti informacija eina toliau nei žurnalai. Gerai finansuojama tabako grietinėlė dešimtmečius buvo labai aktyvi JAV Kongrese. Jie intensyviai ir sekmingai kovojo su bet kurias įstatymais ar tyrimų siūlymais, kurie galėtu numesti šešėlį ant JAV tabako industrijos. Praktiškai, tabako pinigai valdo Senatą ir posedžių namus, nes daugelis rinkimų kampanijų lėšų ateina būtent iš cigarečių biznio puodo. Taipogi, tabako industrijos lėšos finansuoja tokias organizacijas kaip Partnership for A Drug Free America ("Partnerystė vardan Amerikos be narkotikų"), kuri priemė labai stipria ir griežta anti-narkotine darbotvarkę, tačiau vengia kovos su alkoholiu ir tabaku (pasak jų, alkoholis ir tabakas yra nežalingi.)

Pavyzdžiui, 1984 metais turėjo būti priimtas istatymas, reikalaujantis tabako kompanijas paviešinti esančių cigaretėse ingridientų sarašą. Galų gale jis buvo išspaustas su sąlyga, kad tik Sveikatos Departamentas ir Žmonių Paslaugų ministerija jį žinos ir sarašas nebus viešinamas. Tabako kompanijos ginčijasi, kad jų "slaptų ingridientų" paviešinimas, pavers juos ne tokiais kompetitingais. O kai Kanada priėmė istatymų rinkinį, pagal kuri cigarečių kompanijoms reikejo išleisti papildoma ingridientų sarašą. Viena didelė cigarečių kampanija sudarė kitokią recepto formulę prekybai su Kanada. (Kanadoje esančios cigaretės yra visiškai skirtingos, nei tos pačios firmos cigaretės JAV); kita kampanija visiškai pasišalino iš Kanados rinkos.

Kiti naikinantys kovos su narkotikais aspektai yra nepagrysti veiksmai, kurių buvo imtasi dėl "Reefer Madness" filmo (1936 metais parodyta drama, apie vidurinės mokyklos moksleivius, kuriems siūloma paragauti žolės, ir kas iš to išeina? - žmogžudystė, pabegimas iš įvykio vietos, savižudybė ir išprievartavimas. Filmas buvo sponsoruojamas bažnytinės grupės, rodantis kaip marihuana skatina moralinį nuosmukį. Pasak filmo, susidaro nuomonė, kad žolė baisesnė už heroiną ir valstybės siūloma metadoną).

Kadangi ilgai išlikusi žolės rūkymo paranoja prasidėjo 1930-aisias, daugelis įstatymo agentūrų leido sau patiems cenzuruoti ir apriboti marihuanos kultūrą bet kurias įmanomais būdais. Prie to priskiriamas visapusiškas narkotinės "parafernalijos" (atributika, pypkės, bongai, sukimo popieriukai) draudimas.
Bongai yra dažnas tokiu ketinimų taikinys. Skelbiama, kad bongai sukonstruoti tam, kad rūkantys įtrauktu "pavojingą" marihuanos dumą giliau į plaučius. Dėl to, daug valstijų ir miestų priėmė įstatymus, kontroliojančius šių dalykų prekybą, gamybą ir laikymą, dėl "su sveikata susijusių" priežasčių.

Fakto esmė tame, kad bongai, pasirodo, yra be galo efektyvūs nuodingų medžiagų šalinime iš dūmų prieš jiems patenkant į plaučius. Jie, taipogi, atšaldo dūmą ir saugo nuo kvėpavimo takų traumų arba sudirginimo. Apskritai, įstatymai prieš bongus skriaudžia visus rūkančius, tiek marihuanos, tiek tabako - atimant galimybę vystytis saugesniam vartojimui.