Teismas: nauja stojimo į aukštąsias tvarka -neteisėta

Teismas: nauja stojimo į
aukštąsias tvarka –
neteisėta

Naujoji stojimo į aukštąsias
mokyklas tvarka prieštarauja
Mokslo ir studijų įstatymui bei
konstituciniam teisinės
valstybės principui.
Tai trečiadienį konstatavo
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo (LVAT)
išplėstinė teisėjų kolegija. Į
teismą dėl naujos priėmimo
tvarkos dar praėjusiais metais
kreipėsi vaiko teisių apsaugos
kontrolierė Edita Žiobienė.
Naują nuo 2014 m.
įsigaliosiančią stojimo tvarką
savo įsakymu patvirtino
tuometinis švietimo ir mokslo
ministras Gintaras
Steponavičius.
LVAT sprendime pabrėžė, kad
ginčijamas ministro įsakymas
bei juo patvirtintas Geriausiai
vidurinio ugdymo programą
baigusiųjų eilės sudarymo
2014 metais tvarkos aprašas
buvo paskelbtas pažeidžiant
įstatymų nustatytą dvejų
metų iki atitinkamų studijų
metų pradžios terminą.
„Be to, šio teisės akto
paskelbimas jau prasidėjus
atitinkamiems mokslo
metams negali būti
vertinamas kaip atitinkantis iš
Konstitucijos kylantį
reikalavimą geriausiai
vidurinio ugdymo programą
baigusiųjų eilės sudarymo
tvarką paskelbti iš anksto
tokiu terminu, kuris būtų
pakankamas konstitucinei
teisei į nemokamą mokslą
valstybinėse aukštosiose
mokyklose veiksmingai
įgyvendinti", - pranešė
teismas.
Teismo teigimu, ministro
įsakymas ir Geriausiai
vidurinio ugdymo programą
baigusiųjų eilės sudarymo
2014 metais tvarkos aprašas
prieštarauja Lietuvos
Respublikos mokslo ir studijų
įstatymo 70 straipsnio 1
daliai ir konstituciniam
teisinės valstybės principui.
G.Steponavičius: grįžti prie
senos tvarkos nėra
tikslinga.
Buvęs švietimo ir mokslo
ministras, liberalas G.
Steponavičius sako, kad grįžti
prie senosios stojimo į
aukštąsias mokyklas tvarkos
būtų netikslinga.
Tokią poziciją buvęs Švietimo
ir mokslo ministerijos
vadovas išsakė
komentuodamas trečiadienio
vakarą paskelbtą Lietuvos
vyriausiasis administracinis
teismo sprendimą, kad
patvirtinta nauja stojimo į
aukštąsias mokyklas tvarka,
kurios įsigaliojimas buvo
numatytas 2014 metais,
prieštarauja Mokslo ir studijų
įstatymui bei konstituciniam
teisinės valstybės principui.
"Sprendimas buvo priimtas
nelengvomis aplinkybėmis.
Viena vertus mes patys
pripažinome, kad diskusijoms
su mokyklomis ir
moksleiviais laiko tikrai
pritrūko, bet antra vertus
pačios aukštosios mokyklos
buvo principingai
nusiteikusios dėl šitos naujos
tvarkos neatidėliojimo. Aš dar
rugsėjo pabaigoje
pakartotinai kreipiausi į
rektorių konferenciją, ar jie
sutinka atidėti, o sutikimo
nebuvo", - BNS sakė
G.Steponavičius.
"Manau, kad grįžt atgal būtų
netikslinga", - teigė Seime
šiuo metu dirbantis Liberalų
sąjūdžio atstovas.
Pasak jo, dauguma bendrojo
ugdymo mokyklų jau pritaikė
tvarkaraščius prie naujos
tvarkos.
"Turiu pasakyti, kad didžioji
dalis mokyklų tvarkaraščius
jau buvo nusimačiusios ir
pagal juos darbuojasi nuo
mokslo metų pradžios", -
sakė G.Steponavičius.
Kaip DELFI jau ne kartą rašė,
G. Steponavičiaus įsakymu
patvirtinta nauja tvarka 2014
m. geriausių abiturientų
konkursinei eilei sudaryti
nepatenkinti ir moksleiviai, ir
mokytojai. Mokiniai Vilniuje ir
Kaune rengė protesto akcijas.
Nauja tvarka nustatė
privalomą užsienio kalbos
slenkstį. Į universitetą bus
galima stoti turint ne žemesnį
nei B2 užsienio kalbos lygį, į
kolegiją – B1. Šį lygį bus
galima nustatyti laikant
valstybinį egzaminą arba
tarptautinius užsienio kalbų
žinių patikrinimo testus.
Konkursinis balas bus
skaičiuojamas iš 4 mokomųjų
dalykų. Nors vietoj 2 iš 4
dalykų galės būti įskaitomi
atitinkamai perskaičiuoti
metiniai pažymiai, norint
įstoti į valstybės
finansuojamą vietą praktiškai
reikės laikyti 4 valstybinius
egzaminus, o daliai ir penkis.
Penktuoju egzaminu jiems
taps užsienio kalba.
Ministerijos tvirtinimu, taip
skatinama stojančiuosius
rinktis ne vien socialinius
mokslus, pastaraisiais metais
sutraukiančius
neproporcingai didelę dalį
studentų.
Šiuo metu norintieji stoti į
kolegiją turi būti išlaikę du
valstybinius egzaminus, o
universitetą – tris.