Teisės instituto ekspertė: laidose „Farai“ ir „Žvaigždė policininkas“

Teisės instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Kristina Ambrazevičiūtė teigia, kad televizijos laidose „Farai“ ir „Žvaigždė policininkas“ rodomi asmenys, kurie jokio pažeidimo nepadarė, o patys yra nukentėję nuo smurto. „Lietuvos įstatymai draudžia tiek rinkti, tiek ir skleisti duomenis apie asmens privatų gyvenimą be asmens sutikimo“, – teigia ji.

– Lietuvos radijo ir televizijos komisijai teikėte išvadą dėl televizijos laidose „Farai“ ir „Žvaigždė policininkas“ skelbiamos informacijos atitikties įstatymų reikalavimams bei konstatavote teisės į privatų gyvenimą ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos poveikio įstatymo pažeidimus. Gal galėtumėte plačiau pakomentuoti kas tai per pažeidimai ir kaip jie pasireiškia?

– Kaip teisingai pastebėjote, nurodytos laidos buvo vertinamos dviejų skirtingų įstatymų kontekste. Pirmiausia, buvo atliekamas laidų turinio vertinimas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo aspektu. Šis įstatymas prie neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos, be kita ko, priskiria smurtinio pobūdžio informaciją, skatinančią agresyvumą ir nepagarbą gyvybei, turto naikinimą ar gadinimą, sukeliančią baimę ar siaubą, stambiu planu rodomą žiauriai sužaloto žmogaus kūną, nešvankių posakių, žodžių ar nepadorių gestų vartojimą.

Susipažinus su laidų turiniu matyti, kad jose didelę dalį sudaro smurtas, asocialus elgesys, necenzūriniai išsireiškimai, rodomi stumdymai, smūgiai, nuo fizinio smurto nukentėję asmenys, smulkiai pasakojama ir rodoma kokiais įrankiais smurto veiksmai atlikti, kokias pasekmes sukėlė, taip pat demonstruojamas tyčinis turto naikinimas ir gadinimas.

Kalbant apie privatumą, Lietuvos įstatymai draudžia tiek rinkti, tiek ir skleisti duomenis apie asmens privatų gyvenimą be asmens sutikimo. Be to, įstatymai specialiai pabrėžia, kad asmens atvaizdas gali būti naudojamas tik su jo sutikimu. O laidose yra nufilmuoti ir aiškiai atpažįstami žmonės (uždengti tik nepilnamečių veidai), neretai tie žmonės filmuojami privačioje aplinkoje – namuose, yra ir scenų, kai nufilmuotas miegantis, tik prabudęs ar besirengiantis žmogus.

Žmonės neperspėjami, kad bus filmuojami ar kad jie gali su tuo nesutikti. Laidų rengėjai argumentuoja, kad jei nufilmuoti žmonės išreiškia prieštaravimą, jie yra neberodomi. Taigi gauname ydingą praktiką: įstatymai nustato, kad pirmiausia turi būti gaunamas leidimas, o po to filmuojama ir transliuojama, o realybėje turime situaciją kai filmuojama ir transliuojama, nebent gaunamas asmens prieštaravimas.

Kartu noriu pabrėžti ir kitą dalyką – Teisės instituto išvada nėra nukreipta prieš konkrečias televizijos laidas. Juk savaime laida, skirta iš arti parodyti kasdienį policijos pareigūnų darbą yra teigiamas dalykas. Tokios laidos, kurių pagrindinis veikėjas būtų būtent policijos pareigūnas (ar, pavyzdžiui, antstolis), turėtų didelę šviečiamąją reikšmę ir stipriai prisidėtų prie atotrūkio tarp Lietuvos teisinės sistemos ir visuomenės. Šis atotrūkis šiuo metu yra didžiulė, drįstu teigti, pati didžiausia Lietuvos teisinės sistemos problema.

Tačiau analizuotose laidose pagrindinis vaizdavimo objektas yra ne policijos pareigūnai, o su anuo pasauliu besikalbantis asocialus asmuo. Todėl ir užduokime sau klausimą: ar rodant kasdienį policininko darbą būtina pateikti tiek privačių duomenų bei neigiamos informacijos ir taip detaliai? Žodžiu, teisiniu požiūriu, problema yra ne pačios laidos, tačiau proporcingumas, tai, kaip šiuo metu yra sudėti akcentai vaizduojamoje medžiagoje.

– Kokiu būdų pažeidimų galėtų būti išvengta?

– Vertinant Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo aspektu, informacija turėtų būti pažymėta tinkamu indeksu ir rodoma atitinkamu laiku, pavyzdžiui „N-14“ indeksu pažymėtos laidos turėtų būti transliuojamos nuo 21 iki 6 valandos, o „S“ indeksu pažymėtos – nuo 23 iki 6 valandos.

Žymėjimo indeksu reikalavimo formaliai kaip ir laikomasi – indeksas N-7 yra uždėtas, tai reiškia, kad informacija pripažįstama kaip daranti neigiamą poveikį nepilnamečiams. Tačiau problema ta, kad indeksas „N-7“ reiškia, jog laida gali būti rodoma bet kada.

Suprantamas visuomenės informavimo priemonės interesas laidą demonstruoti tada, kada galima sutraukti daugiausia žiūrovų. Bet tai praktikoje reiškia, kad tėvai ar kiti už vaikus atsakingi asmenys negali veiksmingai užtikrinti skleidžiamos informacijos kontrolės. Todėl tinkamo indekso priskyrimas programai yra ypatingai svarbus ir ši problema turi būti sprendžiama.

Be kita ko, TV laidų rengėjai visuomet gali kreiptis į Žurnalistų etikos inspektorę dėl rekomendacijų, ar reikia ir kokiu indeksu žymėti ketinamą skleisti informaciją.

Kalbant apie žmogaus atvaizdo naudojimą, pagrindinis kelias teisėtai jį naudoti – gauti žmogaus sutikimą. Jei žmogus miręs – sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai. Sutikimas nereikalingas tik labai aiškiai įstatyme apibrėžtais atvejais, pavyzdžiui, asmuo yra viešas (valstybės tarnautojas, pareigūnas ar pan.) ir viešinama informacija turi visuomeninę reikšmę. Tačiau minimose laidose didžioji dalis nufilmuotų asmenų akivaizdžiai nėra vieši, nufilmuoti vaizdų turinys neperduoda jokios visuomenei svarbios informacijos, o tik tenkina smalsumą.

Taip pat įstatyme yra numatyta, kad asmuo gali būti fotografuojamas ir filmuojamas viešoje vietoje, tačiau čia būtina atkreipti dėmesį į Lietuvos teismų išaiškinimą, kad ir viešoje vietoje asmuo nenustoja privatumo, todėl jei jis nenori būti filmuojamas, tai visuomenės informavimo priemonės to ir neturėtų daryti.

Kitas kelias – padaryti nufilmuotus asmenis neatpažįstamais, tai yra techninėmis priemonėmis nerodyti veidų bei kitų duomenų iš kurių galima atpažinti (pvz., gyvenamosios vietos adreso). Ši priemonė jei ne visai pašalintų galimus teisės į atvaizdą pažeidimus, tai bent sumažintų jų skaičių bei mastą.

Žinoma, nereikėtų pulti į kitą kraštutinumą. Tam tikras kiekis smurto bei asmenų atvaizdų panaudojimas be pačių asmenų sutikimo televizijoje yra neišvengiamas. Tarkime filmuojama ir transliuojama informacija apie reikšmingus visuomenei įvykius, renginius ir panašiai, o kartu nufilmuojami ir renginyje dalyvaujantys žmonės.

Akivaizdu, kad visų jų sutikimo gauti neįmanoma ir nereikia. Kalbant apie smurtą – juk ir televizijos žiniose matome kriminalines naujienas, užsienio kovinius konfliktus, sužeistus ir užmuštus žmones. Paprastai tokie trumpi vaizdai yra pateisinami ir yra proporcingi siekiui informuoti visuomenę.

– Kaip vertinate įstatymines nuostatas, kurios buvo galimai pažeistos laidose „Farai“ ir „Žvaigždė policininkas“. Ar jūsų nuomone jos nėra pernelyg griežtos? Galbūt nauda, kurią gauna visuomenė, yra didesnė nei žala, kuri padaroma asmenų privatumo atžvilgiu? Juk viešumo baimė skatina žmones nesielgti netinkamai. Ar šiuo atveju įstatymuose negalėtų būti daromos išimtys?

– Nemanau, kad įstatyminės nuostatos yra pernelyg griežtos. Problema ta, kad jų apskritai nepaisoma. Žmonės, kurių privatumas pažeidžiamas, dėl nežinojimo, dėl pinigų ar laiko stokos, galiausiai dėl nepasitikėjimo teisine sistema, vengia ginti savo teises.

Tokiomis aplinkybėmis reikia kalbėti ne apie naujų išimčių darymą, o apie tai, kaip realiai įgyvendinti egzistuojančias nuostatas.

Šiame kontekste norėčiau atkreipti dėmesį, kad ginti savo teises nebūtinai reikia eiti tiesiai į teismą. Žmonės, kurie mano, jog visuomenės informavimo priemonė pažeidžia jų teisę į privatumą, gali ginti savo teises su skundu kreipdamiesi į Žurnalistų etikos inspektorę.

Kalbant apie kitą klausimo dalį, Jūsų teiginys, kad viešumo baimė skatina žmones nesielgti netinkamai, yra neįtikinantis esamoje situacijoje. Pirmiausia, laidose nufilmuota daug asmenų, kurie jokio pažeidimo nepadarė, o, pavyzdžiui, patys yra nukentėję nuo smurto. Tai išeitų, kad jei asmuo tapo smurto auka, vadinasi jis pats dėl to kaltas, o jo teisė į privatumą paneigiama?

Antra, nuo neteisėto elgesio turėtų atgrasyti teisinės sankcijos. O aptariamos televizijos laidos iš tiesų gali virsti papildoma privačia sankcija, kurią taiko privati visuomenės informavimo priemonė. Noriu akcentuoti – valstybės pareigūnams, taikantiems sankcijas, yra keliami griežti procedūriniai reikalavimai, užtikrinantys, kad nenukentės nekaltas, o bausmė neviršys padaryto nusižengimo.

Visuomenės informavimo priemonės tokie reikalavimai nevaržo. Todėl ir žala, visuomenės informavimo priemonės padaryta asmeniui gali būti neproporcinga arba ir visai be pagrindo. Pavyzdžiui, asmuo, parodytoje laidoje sudarantis pažeidėjo įspūdį, iš tiesų jokio pažeidimo gali būti nepadaręs. Bet pažeidėjo etiketės tokiam asmeniui atsikratyti bus labai sunku.

– Pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo informacijos poveikio įstatymą yra pateikiami kriterijai, pagal kuriuos informacija priskiriama prie darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams. Pateikiamas gana platus sąrašas neva tai neigiamą poveikį sukeliančios informacijos, tačiau pats neigiamas poveikis nėra tiriamas. Ar toks teisinis reguliavimas nėra pernelyg formalus ir griežtas?

Nesutikčiau, kad poveikis nėra tiriamas. Nepilnamečių apsauga nuo neigiamos informacijos nėra tik Lietuvos įstatymų leidėjo išgalvojimas, tačiau pripažįstama visose civilizuotose valstybėse. Tai, kad visuomenės informacijos priemonių skleidžiama informacija įtakoja nepilnamečių ugdymą yra ne tik sveiko proto postulatas, bet yra ir specialiųjų mokslų – psichologijos, sociologijos, kriminologijos – atliktų tyrimų išvada.

Tyrinėtojai sutaria, kad neigiamos informacijos poveikis nėra tiesioginis ir nebūtinai akivaizdžiai ir iš karto matomas. Tokiomis aplinkybėmis logiška, kad įstatymas pateikia kriterijus, kuri informacija laikytina darančia neigiamą poveikį nepilnamečiams.

Be to, kiekvienas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo galimo pažeidimo atvejis yra vertinamas individualiai. Žurnalistų etikos inspektoriui, kuris yra įgaliotas prižiūrėti viešosios informacijos atitikimą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymui, talkina ekspertų grupė, į kurią įeina įvairių sričių specialistai. Taigi, praktikoje reguliavimas nėra toks formalus, kaip galėtų pasirodyti.

– Laidos „Farai“ prodiuseris Justinas Milušauskas ir Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis diskusijoje Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje teigė, kad kol Lietuvoje bus rodomos tokios laidos kaip „Farai“, tol šalyje neatsiras į Andersą Breiviką panašus asmuo. Tiesa sakant, man tokie pareiškimai savo loginiu pagrindimu yra praktiškai lygiaverčiai klasikinio lietuviško istorinio filmo „Herkus Mantas“ frazei „juo daugiau bus pralieta krikščioniško kraujo, juo geriau augs duona mūsų žemėje“. Atrodo, kad siekiant ir toliau rodyti aukštus reitingus turinčias laidas griebiamasi absurdiškų išvedžiojimų. Bet galbūt išreikštoje nuomonėje esama ir racionalaus grūdo?

– Jūsų palyginimas su minėta fraze iš filmo taiklus. Teiginys, kad smurto rodymas per televiziją užkirs kelią ekstremistinėms pažiūroms yra labai keistas ir, manau, nepagrįstas. Ir tikrai keistas būtų teiginys, kad smurto vaizdavimas stabdo smurtą.

Smurto perteklius visuomenės informavimo priemonėse yra sena problema, kuri pripažįstama pasauliniu lygiu. Ši problema neapsiriboja tik televizija, bet būdinga ir kitoms visuomenės informavimo priemonėms, o ir ne tik joms – pvz., video žaidimams.

Tęsiant A. Breiviko temą, jo paties teigimu jis ruošėsi būsimajam išpuoliui žaisdamas kovinius kompiuterinius žaidimus. Taigi, smurto vaizdavimas nesergsti nuo A. Breiviko. Greičiau, atvirkščiai.

Teisės instituto ekspertė: laidose „Farai“ ir „Žvaigždė policininkas“ – aibė pažeidimų