Terakotinė armija

http://apiemistika.lt/wp-content/uploads/2012/11/tarakoto-armija11.jpg

1974 metais darbininkai kasdami šulinį netoli provincijos sostinės Sianio (Kinija) aptiko molines karių galvas. Iškvietus archeologus ir jiems pradėjus kasinėti minėtą vietovę molinių karių buvo atkasama vis daugiau ir daugiau. Karių figūros buvo išrikiuotos eilėmis. Nustatyta, kad Terakotinės armijos kariai buvo nulipdyti iš molio apie 210 metus prieš Kristų. Figūrų aukštis svyruoja nuo 183 cm iki 195 cm, priklausomai nuo jų vaidmens; aukščiausios yra generolų figūros. Tarp šių figūrų yra kariai, kovos vežimai, arkliai, valdininkai, akrobatai, stipruoliai ir muzikantai.

Legenda pasakoja, kad šių karių armija saugo savo imperatorių Čin Ši Huangą, kuris 221 metais pr. Kr. pasiskelbė visos Kinijos imperatoriumi ir pastatė šią didžiulę kapavietę. Kasinėjimai vyksta ir dabartiniais laikais. Kapavietė yra tokia didelė, kad molinių karių yra atkasama visą laiką. Šiuo metu yra priskaičiuojama apie 8000 karių, 130 karo vežimų su 520 arklių ir 150 arklių su raitininkais.

Kapavietę imperatorius pradėjo statyti dar 246 m. pr. Kr. Statybose dirbo 700 000 darbininkų kurie imperatoriaus armiją statė 36 metus. Kiekviena skulptūra nulipdyta iš molio yra skirtinga. Veido bruožai, kūno sudėjimas, rūbai ir papuošalai skiriasi. Tikriausiai šio imperatoriaus mauzoliejaus statybininkai norėjo, kad karių armija atrodytų kuo tikroviškiau į tikrąją.

Šalia molinių karių armijos buvo aptikta ir gyvų žmonių laidojimo vieta. Archeologai nustatė, kad ten buvo laidojami darbininkai kurie dieną ir naktį plušo tenkindami imperatoriaus užgaidą – jo Terakotinė armija.

Šios armijos tikslas buvo saugoti savo imperatorių po mirties. Jis jau gyvas būdamas ruošėsi savo laidotuvėms ir jo kapas turėjo būti didžiausias ir prabangiausias kada nors koks yra buvęs. Pagal rašytinius šaltinius archeologai išsiaiškino, kad imperatorius mirdamas su savimi pasiėmė taip pat ir daugybę jo rato žmonių. Visas savo moteris, architektus, menininkus, inžinierius bei darbininkus stačiusius jo būsimą kapą. Visus tuos kurie žinojo įėjimą į Terekotinės armijos valdas. Tiesa ši versija kol kas nėrapatvirtinta iki galo, nes imperatoriaus kapas dar nėra atkastas.

Prasidėjus pirmiesiems kasinėjimams buvo abejojama ar tai iš tiesų yra Kinų imperatoriaus kapavietė, kadangi buvo manoma, kad kinams tais laikais techniškai buvo neįmanoma padaryti tokio dydžio figūrų. Po pirmųjų kasinėjimų buvo manoma, kad jie truks keletą mėnesių nes niekas nemanė kokio dydžio kapavietė yra.

Pastaruoju metu archeologiniai kasinėjimai daugiausia vykdyti antrojoje požeminėje šachtoje, esančioje už dviejų dešimčių metrų nuo pirmosios. Čia kol kas atrasta apie 1 400 terakotinių karių ir žirgų, šie skiriasi nuo atrastųjų pirmojoje šachtoje.

Šiandien, beje kaip ir praeityje, Pirmasis Kinijos imperatorius Qin Shi Huandi vertinamas skirtingai, kaltinamas despotizmu, tačiau gerbiamas už daugelį radikalių, bet įžvalgių žingsnių, kurių pasekmės nenustojo galios net mūsų dienomis. Jo pradėta Didžiosios kinų sienos statyba išgarsino šį valdovą visame pasaulyje ir neišvengiamai izoliavo „Centrinę valstybę“ keliolikai šimtų metų.

http://apiemistika.lt/wp-content/uploads/2012/11/tarakoto-armija3.jpg

http://apiemistika.lt/wp-content/uploads/2012/11/tarakoto-armija4.jpg

http://apiemistika.lt/wp-content/uploads/2012/11/tarakoto-armija5.jpeg

http://apiemistika.lt/wp-content/uploads/2012/11/tarakoto-armija6.jpg

http://apiemistika.lt/wp-content/uploads/2012/11/tarakoto-armija7.jpg

http://apiemistika.lt/wp-content/uploads/2012/11/tarakoto-armija8.jpg