Tiesa apie gyventojų skaičių virto „ekonominiu stebuklu”

2011 m. Lietuvoje įvyko ekonominis stebuklas. Bent taip atrodo žvelgiant į naujausius Europos statistikos agentūros „Eurostat” duomenis – per metus link europinio gyvenimo vidurkio pasistūmėjome beveik 10 proc. punktu.

2010 m. bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis vienam asmeniui, perskaičiavus pagal perkamąją galią, sudarė 57 proc., lyginant su Europos Sąjungos (ES) vidurkiu, o 2011 m. šis rodiklis sudarė jau net 66 proc.

Lietuvos tikrai nepasiekė milžiniškos investicijos ir darbo našumas neaugo devynmyliais žingsniais. Paslaptis paprastesnė - „Eurostat” pradėjo naudoti naujausius gyventojų surašymo duomenis. Tai reiškia, kad perskaičiuojant BVP buvo dalinama iš mažesnio gyventojų skaičiaus. Ir pati agentūra nurodo, kad dėl šių korekcijų duomenys neatspindi realaus pokyčio, įvykusio per metus.

Tokios korekcijos Lietuvai leido atsistoti į vieną eilę su Vengrija (66 proc.) ir priartėti prie Estijos (67 proc.), bei aplenkti Lenkiją (64 proc.). Latvijos rodiklis per metus augo 4 proc. punktais iki 58 proc.

Europos Sąjungos lyderiu liko Liuksemburgas, kurios BVP vienam gyventojui beveik tris kartus viršijo ES vidurkį. Per metus šis rodiklis augo nuo 267 iki 271 proc. Toliau rikiavosi Nyderlandai (131 proc.), Airija (129 proc.), Austrija (129 proc.).

Didžiausias nuosmukis užfiksuotas Graikijoje – nuo 87 iki 79 proc., mažėjo ir kitų probleminių ES valstybių gyvenimo lygis - Italijos (nuo 101 iki 100 proc.), Ispanijos (nuo 99 iki 98 proc.), Portugalijos (nuo 80 iki 77 proc.), Kipro – (nuo 97 iki 94 proc.).