Totalus ir tobulas sekimas: „Facebook“ apie jus žino daugiau, nei galite įtarti

Austrijos organizacija „Europa prieš „Facebook“ neseniai paviešino keletą ataskaitų, kurias „Facebook“ teko pateikti to pareikalavus tinklapio vartotojams. Paviešinti duomenys šokiravo. Dauguma tikriausiai numano, jog „Facebook“ apie juos žino daug, tačiau faktas, jog šiai informacijai surašyti prireiktų beveik 900 puslapių, nemažai daliai mūsų veikiausiai pasirodytų gluminantis. Į organizacijos rankas patekusioje ataskaitoje apie vienos moters socialinio tinklapio vartotojos aktyvumą nuo 2007-ųjų pateikiama informacija liudija, jog „Facebook“ fiksuoja net tai, kiek ir kokie asmenys jus „bakstelėjo“ (angl. poke).

Ataskaitoje nurodoma, jog minėta „Facebook“ vartotoja nuo 2008-ųjų iki 2011-ųjų buvo „bakstelta“ daugiau nei penkiasdešimties asmenų, vienas kurių vartotoją „baksnodavo“ itin dažnai. Dokumente taip pat išvardyti visi prietaisai, iš kurių per pastaruosius ketverius metus vartotoja buvo prisijungusi prie socialinio tinklapio.

Informacinių technologijų specialisto Niko Cubrilovičiaus teigimu, „Facebook“ kompiuteriuose palieka vadinamuosius „sausainiukus“, kurių padedamas seka vartotojų aktyvumą net tuomet, kai šie nesinaudoja socialiniu tinklapiu.

Tinklapio atstovai tvirtina artimiausiu metu panaikinsiantys šią funkciją, bet informacija apie tai, iš kokio prietaiso prisijungiama prie paskyros, tebebus kaupiama, kitaip tariant, „Facebook“ puikiai žinos, iš kurios interneto kavinės kuriame pasaulio mieste jūs bandote pasiekti savo paskyrą.

Organizacijos „Europa prieš „Facebook“ specialistas Maxas Schremsas sako, jog šis faktas iš esmės reiškia, kad „Facebook“ dispozicijoje yra beveik visi planetos kompiuteriai.

„Facebook“ kaupia informaciją apie tai, į kokius renginius vartotojas buvo pakviestas bei kaip buvo atsakyta į pakvietimą.

Pavyzdžiui, jau minėta vartotoja nuo 2009-ųjų sudalyvavo 29 renginiuose, nuo 2010-ųjų atmetė devynis pakvietimus bei dar 75 ignoravo. Socialinis tinklapis taip pat kaupia informaciją apie kiekvieną asmenį, su kuriuo „nutraukėte“ draugystę, ir, kaip galima numanyti, yra pasirengęs atskleisti šią informaciją kiekvienam, panorusiam tai sužinoti.

Pavyzdžiui, anksčiau minėta vartotoja iš draugų per ketverius metus pašalino dešimtis asmenų. Galiausiai „Facebook“ kaupiami duomenys apie visas naudojantis tinklapiu išsiųstas asmenines žinutes bei virtualius pokalbius – net ir apie tuos, kurie buvo ištrinti.

Kiekvienas, kam įdomūs anksčiau išvardyti duomenys apie minėtos vartotojos ketverių metų aktyvumą socialiniame tinklapyje, galite atsisiųsti ataskaitą PDF formatu.

Vartotojos vardas, tiesa, neviešinamas – pateikiami tik inicialai, tiesa, tai veikiausiai nesutrukdys „L.B.“ pavadintą vartotoją pažįstantiems asmenims suprasti, kieno šie duomenys, juo labiau, kad ataskaitoje pateikiamas pilnas vartotojos draugų sąrašas bei asmeninė profilio informacija.

Bet ataskaitoje nenurodoma, kiek kartų ir kokių asmenų profilius vartotoja peržiūrėjo – dar praėjusiais metais paaiškėjo, jog „Facebook“ kaupia ir šiuos duomenis.

Europos Sąjungos gyventojai ataskaitos apie „Facebook“ sukauptus duomenis gali pareikalauti internetu užpildę specialią formą, M. Schremso teigimu, į kompaktinį diską įrašyta informacija iš Kalifornijos atkeliauja per maždaug 30 dienų.

Kita vertus, tam, kad patenkintumėte smalsumą, teks atskleisti tikrą vardą bei pavardę, gimimo datą bei patvirtinti tapatybę, ką padaryti, žinant, kaip dosniai „Facebook“ dalijasi disponuojama informacija, veikiausiai nėra labai saugu.