Tragedijos vietoje dirbantys ugniagesiai aukoja gyvybes ir gedi draugų

Be atvangos tris dienas „Maximos“ prekybos centro griūtyje darbavęsi ugniagesiai-gelbėtojai tik trečią dieną galėjo kiek atsikvėpti nuo darbo. Žuvusiųjų paieška didžiulio prekybos centro nuolaužose jiems ne tik darbas, bet kaip ir kiekvienam čia buvusiam, skaudžiai palietusi tragedija.

Tvnet.lv portalas rašo, kad per antrąją prekybos centro griūtį, kuri įvyko praėjus vos valandai po pirmosios, gelbėti žmonių gyvybių atskubėję ugniagesiai patys atsidūrė po nuolaužomis. 11 ugniagesių-gelbėtojų tiesiog dingo po netikėtai užgriuvusiomis didžiulio pastato nuolaužomis.

Kaip tvnet.lv. pasakojo vietos Latvijos ugniagesių vadas Juris Bluzmanis, antrosios griūties numatyt nebuvo įmanoma. Gelbėtojai skubėjo gelbėti į nelaimę patekusių žmonių, kai staiga 11 jų patys atsidūrė po griuvėsiais.

„Edgarą buvo gana sunku rasti ... Ir Sergejų, kurį radome paskutinį. Jų paieška užtruko, nes puolę gelbėti žmonių jie nesusitarė kas kur bus, nes jiems buvo svarbiausia rasti žmones, kurie jau buvo atsidūrę po griuvėsiais. Tokiu momentu niekas nežiūrėjo į likusių stovėti konstrukcijų patvarumą, niekam nebuvo svarbu tikrinti ir matuoti su liniuote kur galima eiti, - sakė J. Bluzmanis. - Kai tik ugniagesiai rado Vilį, puolė ieškoti kur dingo Sergejus ir Edgaras. Taip pat buvo žinoma, kad yra dar aukų, niekas nežinojo, ar jie gyvi“.

http://gs.delfi.lt/images/pix/tragedija-rygoje-63364194.jpg

ntroji griūtis nusinešė trijų gelbėtojų gyvybes. Kiti buvo vežami greitosios automobiliais į ligoninę. Dviejų būklė itin sunki.

Dėl prekybos centro griūties pradėta po nugriuvusiu stogu atsidūrusių lankytojų paieška taip pat nebuvo nutraukta. Gelbėtojai pasidalijo į kelias grupes.

Ar buvo galima numatyti, kad nuvirs dar viena stogo dalis? J. Bluzmanis sako, kad ne.

„Gelbėtojai stengėsi vaikščioti atokiau nuo betoninių kolonų, kaip numatyta pagal instrukcijas, tačiau stogas griuvo akimirksniu. Slėptis nuo griūties nė nebuvo kur. Taktika, kuriuos mes mokėmės dirbant pavojaus zonose, šiuo atveju nepadėjo“, - pasakojo J. Bluzmanis.

Viskas įvyko Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos spaudos sekretorės Ingos Vetere akyse. Moteris dirbo įvykio vietoje ir pamačiusi antrąją griūtį. Ji negalėjo sutramdyti ašarų, sunkiai rinko žodžius. Kaip sakė I. Vetere, kai iš griuvėsių išnešė Vilį, jis dar kvėpavo, tačiau buvo be sąmonės. Medikai puolė jo gaivinti, tačiau išgelbėti ugniagesio gyvybės jau nebuvo įmanoma.

„Ugniagesiai kalbėjo, kad dirbant čia jiems buvo sunkiausia, kad teko ieškoti ne tik jiems nežinomų žmonių, bet ir savo draugų. Tačiau jų vis tiek niekas negalėjo išvaryti iš patiems gyvybei pavojų keliančios vietos“, - sakė I. Vetere.

Žuvo ne tik kolegos, bet ir draugai. Penktadienį visuose ugniagesių padaliniuose buvo paskelbtas gedulas.

Vyresnysis leitenantas Edgars Reynfelds, pirmojo būrio vadas, dirbi pradėjo 2007 m. Kolegos jį prisimena kaip geraširdį žmogų. Jam buvo vos 25 metai.

36 metų Kapitonas Vilis Shteynitis, vadovavo Rygos regiono ugniagesiams. Jis į tarnybą atėjo 1999 m. Karjerą nuo paprasto ugniagesio jis padarė dėl profesionalumo ir drąsos. Už puikų darbą jis apdovanotas 10 kartus.

Kapralas Sergejus Izhik, dirbo nuo 1999 m. Rygos regiono ugniagesių komandos narys. 44 m. vyras už drąsą ir profesionalumą buvo apdovanotas keturis kartus. Kolegos jį apibūdinti kaip ištikimą draugą, kuris visada buvo pasirengęs skubėti į pagalbą.

J. Bluzmanis gerai pažinojo visus tris žuvusiuosius.

Tragiška ugniagesių žūtis nesustabdė darbų. Keli patys traumas patyrę ugniagesiai netrukus grįžo ir darbavosi iki trečiosios griūties, po kurios darbai buvo laikinai sustabdyti.

Iki šeštadienio vakaro rasta 54 žuvusieji. Apie 16 vaikų neteko vieno iš tėvų, trys liko visiški našlaičiai.

12 val. Lietuvos ugniagesiai įjungs sirenas ir taip pagers žuvusius kolegas Latvijoje.