Trys Lietuvos miestai plečiasi kitų sąskaita

Šalyje, mažėjant gyventojų, traukiasi ir apskričių centrai. Tam nepasiduoda tik Vilnius, Klaipėda ir Kaunas, nes „nukraujuoti“ jiems neleidžia
aplinkinių vietovių sąskaita plečiamos įtakos zonos, rašo „Lietuvos žinios“.

Statistikos departamento (SD) duomenimis, 1989 metais Lietuvoje gyveno 3 mln. 674 tūkst. žmonių, iš jų 2,48 mln. – miestuose. Remdamasis preliminariais 2011 metų surašymo duomenimis, SD prognozuoja, kad šių metų pradžioje šalyje buvo apie 3,2 mln. gyventojų, iš jų apie 2,14 mln. – miestuose. Taigi, beveik per ketvirtį amžiaus gyventojų sumažėjo maždaug 475 tūkst., arba 13 procentų. Paradoksas, kad daugiau gyventojų neteko miestai (14 proc.), o ne kaimai (11 proc.). SD teigimu, minimu laikotarpiu iš Lietuvos emigravo daugiau kaip pusė milijono žmonių, vien 2010 metais – daugiau kaip 83 tūkstančiai.

Pasikeitusi migracijos kryptis, srautai, mastas, tipai, struktūra – tai priežastys, kurios lemia gyventojų mažėjimą didmiesčiuose. Pagrindinė priežastis – nemažas ekonomikos nuosmukis, dėl kurio vietos žmonės darbo turi ieškotis ne tik ekonomiškai dar gyvybinguose rajonuose, bet ir užsienyje.

SD duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį Alytaus miestas sumažėjo beveik 11 tūkst. žmonių ir dabar jame yra apie 60 tūkst. gyventojų. Kaunas neteko net 57 tūkst., Klaipėda – 32 tūkst., Marijampolė – 9,5 tūkst., Panevėžys – 16 tūkst., Šiauliai – 20,7 tūkst., Vilnius – 15 tūkst. gyventojų.