Tuberkuliozė tyko ir autobuse: iš mirties nasrų išplėštas paauglys ligoninėje praleido metus

Niekada su tuberkulioze nesidūręs Remigijus tik pečiais gūžčiodavo, kad jo 16-metis sūnus jaučiasi nuolat pavargęs, ir viską suversdavo krūviui mokykloje. Jei ne plaučių uždegimas, ši pavojinga liga turbūt ilgai dar būtų nepastebėta. Blogiausia, kad paauglys iš karto užsikrėtė ne paprasta, o vaistams atsparia tuberkuliozės forma, todėl du mėnesius, kol nebuvo pritaikyti vaistai, gydymas neveikė.

Taigi tiek paauglys, tiek jo šeima balansavo ant skaudžios ribos: kas bus, jei tinkami vaistai taip ir nebus rasti... Vėliau laukė ne mažiau sunkus ir skausmingas gydymas, užtrukęs beveik metus.

Paaugliui teko suaugti greičiau už bendraamžius

„Pati pradžia žmogui, kuris niekada nesusidūrė su tuberkulioze, yra sunkiai suprantama. Tiesiog stebiesi, kodėl vaikas jaučiasi nuolat pavargęs, grįžęs iš mokyklos iš karto nori miegoti, išblyškęs, sulysęs. Iš pradžių tai aiškini krūviu mokykloje, o ir pats vaikas taip aiškina, juolab kad mokytis šiandien iš tiesų, mano galva, daug sunkiau nei mūsų laikais. Tačiau galiausiai apninka nerimas – situacija tampa vis neaiškesnė ir nežinia, kiek visa tai gali tęstis. Šis pirminis nuovargio periodas tęsėsi apie porą mėnesių. Ir būtų, ko gera, užtrukęs dar ilgiau, jei ne liga. Tuberkuliozė buvo diagnozuota tik tuomet, kai sūnus susirgo plaučių uždegimu. Tačiau ir patys medikai ne iš karto galėjo tuo patikėti – esą kaip vaikui iš normalios šeimos gali būti tokia diagnozė. Tačiau galiausiai ji buvo patvirtinta. Blogiausia, kad jis užsikrėtė ne įprasta forma, o atsparia vaistams. Kai sūnaus klausėme, kur jis galėjo pasigauti ligą, jis miglotai prisiminė atvejį, kai autobuse važiavo šalia asocialiai atrodančios moters, kuri siaubingai kosėjo. Taip ir „nurašėme" ligos atsiradimą šiam atvejui, nes daugiau variantų neturėjome. Taigi mes dabar žinome, kad ši liga vaikšto šalia ir bet kuriuo momentu, bet kurioje viešoje vietoje – autobuse, lifte, viešajame tualete – galima ja užsikrėsti, jei organizmas tuo momentu nesugeba kovoti su infekcija", - pasakojo Remigijus.

Iš pradžių buvo paskirtas įprastas gydymas nuo tuberkuliozės, tačiau po 2 mėnesių, praleistų ligoninėje, tapo aišku, kad čia kažkas ne taip, labai rimti gydytojų konsiliumai sprendė, ką daryti, nes pritaikyti vaistus atsparioms formoms nėra paprasta. Tėvai nežinojo, ko griebtis, svarstė galimybes vežti vaiką į užsienį, tačiau medikai jų planus atvėsino – esą ten bus taikomas toks pats gydymas, kitaip tariant bus bandomi skirtingi vaistai ir ieškoma tų, kurie suveiks. Galiausiai paskirtas gydymas pradėjo veikti.

„Aišku, buvo baisu žiūrėti į sūnų, kuris per dieną rydavo po 25 tabletes. Dėl ligos vaikas praleido visus mokslo metus – ligoninėje jis buvo gydomas nuo spalio pradžios iki pat gegužės mėnesio, tiesa, pabaigoje jau su kiek švelnesniu režimu. Aišku, ateidavo mokytojai, tačiau mokymosi kokybė nebuvo tokia pati, kaip mokykloje. Todėl vėliau, siekiant savo tikslų, jam reikėjo labai stipriai pasistengti ir mokytis papildomai. Laimei, jis sėkmingai išlaikė abitūros egzaminus ir šiuo metu studijuoja. Dabar viskas tvarkoje – jis priaugo svorio, atrodo kaip normalus žmogus, tačiau iki šiol stebimas, nes ligos atsinaujinimo pavojus išlieka. Reikia pripažinti, kad sūnus ištvėrė situaciją stoiškai. Mano manymu, per tuos metus jis labai subrendo, suaugo. Pasidarė aiškesnis jo mąstymas, daug anksčiau nei bendraamžiams susiformavo vertybių sistema, tačiau gal galima suaugti ir kitokiu būdu, tam nereikia tokios stresinės situacijos, kai balansuoji ant ribos - „arba-arba". Pagaliau jis prarado metus laiko, per kurį jo bendraamžiai leido laiką bendraudami, keliaudami ir gaudami kitokius malonumus. Tai metai, praleisti nenormaliu būdu. Palaikėme jį, kiek galėjome, tačiau su savo nervais jam pačiam teko susitvarkyti. Savo mintis jis mums dažnai pristatydavo raštu – jis rašė tarsi dienoraštį", - atviravo Remigijus.

Dėl tuberkuliozės plitimo kaltas per didelis liberalizmas?

Pašnekovo manymu, kai užčiuopiama liga, sistema veikia puikiai. Jis teigė apie medikus negalintis pasakyti nė vieno blogo žodžio. Nerimą jam kelia tik tai, kad vaikų tuberkuliozės skyrius yra visada pilnas, o tai reiškia, kad sistemiškai kovoti su šia liga mes nesugebame.

„Kaltas dėl to, mano galva, per didelis liberalizmas. Ir žmogaus teisės čia visiškai ne prie ko. Niekas negalėtų apkaltinti Estijos, kad ji nedemokratiška šalis, tačiau jie turi griežtesnę sistemą – ligoniams, vengiantiems gydymo, skiriamas priverstinis. Esu girdėjęs, kad dalis žmonių Lietuvoje piktnaudžiauja šia liga – ji tapusi jų pragyvenimo šaltiniu. To neturėtų būti. Manau, ne veltui Vakarų Europos valstybės susirūpino tuberkuliozės situacija Rytų Europoje, kadangi migruojantys piliečiai pradėjo platinti ligą ir jų visuomenėse. Beje, norint neapsikrėsti tuberkulioze, labai svarbus organizmo atsparumas, o mūsų jaunimas jaunimas pernelyg įjunkęs į kompiuterius, nereikšmingą laisvalaikio leidimą be kažkokios pridėtinės vertės. Sistema turėtų keistis. Būtina skatinti jaunimą sportuoti, grūdintis, rūpintis savo sveikata", - įsitikinęs pašnekovas.

2011 m. Lietuvoje nustatyti 1347 nauji tuberkuliozės TB atvejai ir 209 atsinaujinę. Taigi kasmet suserga per 1500 žmonių, iš jų per 100 – vaikų. Apie 200 žmonių nuo šios ligos kasmet miršta. Pagal šios ligos paplitimą Lietuva pirmauja Europoje. Asocialūs asmenys – tik dešimtadalis sergančiųjų.

„Lietuvoje nė viena kovos su TB programa nebuvo reikiamai finansuojama. Jei ne Šiaurės šalių, ypač Norvegijos, ir „Rotary" klubų (Lietuvos ir ypač Danijos) parama, šiandien vėl šauktumėme apie prasidedančią šios ligos epidemiją. Dažnas atvejis, kai ligoniai išaiškinami su išplitusiomis, užleistomis TB formomis ir atvežti į stacionarą miršta jame po paros ar pirmą savaitę. Klausimas: kiek žmonių jie spėjo užkrėsti? Tai – svarbūs sveikatos sistemos trūkumai, kuomet patekti pas šeimos gydytojus ne taip paprasta. Kita vertus, tai ir visuomenės problema, nes besaikis alkoholio vartojimas turbūt svarbiau nei rūpinimasis savo sveikata. Kartais sunku ir sudėtinga užtikrinti kontroliuojamą vaistų naudojimą net stacionaro sąlygomis dėl ligonių girtavimo, įžūlumo. Taigi ką tuomet kalbėti apie kontroliuojamą gydymą ambulatorinėmis sąlygomis? Vienus ligonius slegia kaimynų požiūris ir pasmerkimas, kitus – visiškas abejingumas ir nenoras gydytis, nes juk taip patogu bedarbiui Lietuvoje gauti lėšų pragyvenimui", - svarstė Kauno klinikų Romainių tuberkuliozės ligoninės direktoriaus Algimantas Tarūta.

Anot jo, tarp naujai išaiškintų atvejų vaistams atspari TB sudaro 9 proc., tarp visų grupių – net 52 proc. Todėl, pašnekovo manymu, nesilaikančius gydymo režimo ligonius reikėtų gydyti privalomai, o tam reikėtų supaprastinti šių ligonių nuteisimo procedūrą aplenkiant savivaldybes, nes iki šiol didesnėje dalyje Lietuvos savivaldybių nėra sukurtos komisijos, kurios turėtų ligonių bylas nukreipti į teismus.

„Vienas lietuvaitis iš Šakių rajono susirgo plaučių tuberkulioze, pradėjo gydytis pas mus Kaune, tačiau nutraukė gydymą ir dingo iš akiračio. Pasirodo, jis blaškėsi po Europą. Pradėjus jam atsikosėti krauju, jis buvo paguldytas į Paryžiaus ligoninę. Pagulėjęs 2-3 savaites, iš ten pabėgo, nuvyko į Šveicariją, buvo paguldytas į Ženevos ligoninę, kur gydėsi 3 savaites, bet pabėgo ir iš ten. Netrukus po to sulaukiau skambučio iš Ženevos ligoninės gydytojo, kuris papasakojo apie šį įvykį ir pabrėžė: „Prašome jį surasti ir perduoti, kad jeigu jis grįš į Šveicariją, bus tuoj pat uždarytas į kalėjimo vienutę, nes kelia pavojų visuomenei". Tačiau ir visuomenė turi būti partnerė TB kontrolėje. Visuomenė moka už sveikatos sistemą ir turi būti panaudota mobilizuojant išteklius ir planuojant TB veiksmus. Religinės ir visuomeninės organizacijos gali vystyti socialinę paramą TB pacientams, taip pat galėtų stebėti pacientus, kai jie sugeria vaistus", - įsitikinęs A. Tarūta.

Tuberkulioze užsikrėtę dauguma, suserga – 10 proc.

Pasak Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Tuberkuliozės programų ir registro skyriaus vedėjos dr. Editos Davidavičienės, žmogus visuomenei pavojingas, jei tuberkuliozės mikobakterijos jo skrepliuose randamos mikroskopu. Po mėnesio gydymo, jei tuberkuliozės mikobakterijos jautrios paskirtiems vaistams, skrepliuose tuberkuliozės mikobakterijų galima jau nerasti, tačiau gydymas turi būti tęsiamas ne mažiau kaip 6 mėnesius medicinos personalo priežiūroje. Tai būtina, kad žmogus tvarkingai gertų vaistus. Priešingu atveju vystosi vaistams atspari tuberkuliozės forma.

Medikė pabrėžė, kad dauguma iš mūsų esame infekuoti tuberkuliozės mikobakterijomis – Lietuvoje tuberkuliozės šaltinių pakankamai daug. Taigi nors žmonės neretai bijo viešuoju transportu važiuojančių benamių, skleidžiančių ne itin malonų kvapą, kartais bijoti jau vėlu. Kita vertus, gyvenimo eigoje tuberkulioze suserga tik 10 proc. užsikrėtusių žmonių. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių: nevisavertės mitybos, poilsio stokos, stresų, ligų, kurios slopina imuninę sistemą.

„Tuberkuliozės registro duomenimis, tuberkulioze serga apie 3 proc. benamių ir asocialių žmonių. Visuomenės baimė yra suprantama, ypač jei šalia ar kaimynystėje yra sergantis tuberkulioze pilietis, kuris vengia gydytis ar nutraukinėja gydymo režimą. Tokiais atvejais medicinos personalui turi padėti bendruomenė, savivaldybės", - sakė E. Davidavičienė.

Anot medikės, kaip ilgai užtrunkama, kol nustatoma liga, priklauso nuo keleto veiksnių: kada asmuo kreipėsi pas gydytoją, koks jo gyvenimo būdas, kokiomis ligomis serga. „Esame turėję ne vieną ligonį, kai atvežtas jis miršta pirmomis dienomis dėl labai išplitusio tuberkuliozinio proceso plaučiuose ir kvėpavimo nepakankamumo, o iki tol žmogus visai nesikreipė į gydytoją. Todėl labai svarbu anksti įtarti ir diagnozuoti tuberkuliozę. Diagnozę apsunkina, kai ji nepatvirtinta bakteriologiškai arba kitais metodais. Jos simptomai labai panašūs į kitas plaučių ligas. Todėl šeimos gydytojas, įtaręs tuberkuliozę, siunčia specialisto konsultacijai", - pasakojo pašnekovė.

Anot medikų, ar sveikas asmuo užsikrės tuberkulioze, priklauso nuo įvairių dalykų. Svarbu, kiek tuberkuliozės mikobakterijų bus įkvėpta. Šis kiekis priklausys ne tik nuo ligonio būklės, bet ir nuo bendravimo su juo trukmės, atstumo nuo jo, kambario tūrio ir oro pasikeitimo jame. Labiausiai neatsparūs tuberkuliozei maži vaikai, paaugliai, senyvi žmonės, sergantys įvairiomis ligomis ar tiesiog imlūs infekcijai dėl genetinių ypatybių. Todėl kai kurie žmonės gali susirgti tuberkulioze tik epizodiškai pabendravę su ligoniu, o kiti nesusirgs net ir turėdami artimą ilgalaikį kontaktą.