Tėvai atsisakė Siamo dvynių dėl nepriteklių

Siamo dvynėms, kurias jų tėvai paliko, nes negalėjo jomis rūpintis. Mergaitėms atsirado viltis būti operuotoms ir sugrįžti namo į šeimą.

Aštuonerių metų Veena ir Vani gimė suaugusios galvomis. Jų tėvai paliko jas vietinėje ligoninėje Haidarabade, Indijoje, nes negalėjo mokėti už jų gydymą.

Aštuonerius metus mergaitės valgė, žaidė ir miegojo vienoje palatoje „Niloufer“ ligoninėje. Jas prižiūrėjo ligoninės personalas.

Pagaliau jų tėvai, 45 metų Maraganas Muralis ir 40 metų žmona Naga Laxmi, leido daryti atskyrimo operaciją.

Naga sakė: „Man buvo per sunku leisti gydytojams operuoti mano mergaites anksčiau, nes jie negalėjo duoti man jokios garantijos, kad jos išgyvens. Tai buvo sveikos, laimingos ir protingos mergaitės. Aš negalėjau žaisti jų ateitimi ir rizikuoti prarasti vieną iš jų. Kai jos paaugo, aš suprantu, kad toliau tai negali tęstis. Aš tik meldžiu, kad jos išgyventų ir sugrįžtų namo.“

Naga Laxmi 2003 m. spalį gimusias dukras pamatė po 15 dienų ir sužinojo, kad jos suaugusios galvomis. Ji paplūdo ašaromis.

Moteris sakė: „Daug mėnesių negalėjau liautis verkusi. Ką aš padariau blogai? Mes nenorėjome palikti savo mergaičių, bet neturėjome kitos išeities. Vos galėjome sumokėti už stogą virš galvos. Medicininė priežiūra buvo ne mūsų kišenei. Mūsų vienintelė viltis buvo, kad ligoninė išgelbės jas.“

Kai gydytojai pripažino, kad negali garantuoti, jog išgyvens abi mergaitės, tėvai atsisakė operacijos.

Tėvai susitaupydavo pinigų ir vykdavo aplankyti dukterų. Naga pasilikdavo ligoninėje trims dienoms, nes jai būdavo sunku su jomis skirtis.

Metų pradžioje „Niloufer“ ligoninės vadovai pakvietė tėvus pasiklabėti, ir jie šį kartą nusprendė leisti operuoti mergaites.

Pediatrijos chirurgas daktaras Narendras Kumaras bando surasti chirurgą užsienyje, kuris specializuotųsi neurologijoje ir galėtų padaryti operaciją.

Daktaras sakė: „Visada buvo galima operuoti mergaites, nes jos turi atskiras smegenis. Problemų gali kilti dėl vienos svarbiausios kraujagyslėse, kuri yra bendra. Tai gali būti pavojinga.“

Mergaitės labai susidraugavo su daktaru N. Kumaru. Vani svajoja tapti inžiniere, o Veena nori būti gydytoja.

Daktaras N. Kumaras pridūrė: „Mūsų ligoninėje nėra neuropatologų, todėl turime jį rasti kur nors kitur. Mergaitės svajoja apie atskyrimą, todėl mes tikimės, kad jų noras greitai išsipildys.“