Už nužudymą kaimo diskotekoje – 14 metų nelaisvės

Liubavo kaimo (Kalvarijos sav.) diskotekoje dvidešimtmetį jaunuolį peiliu nudūręs 24 metų Marijampolės gyventojas Liutauras Šimčikas už grotų praleis 14 metų. Taip trečiadienį nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas, kuriame taip pat paaiškėjo, kad diskotekoje L. Šimčikas grasino susidoroti su visais prieš jį parodymus ketinusiais duoti nužudytojo draugais. „Aš nieko nebijau, kai grįšiu, visiems taip bus“, – pareiškė žudikas.

Neatmetama versija, kad L. Šimčiko širdyje pirmieji agresijos daigai išdygo prieš keliolika metų, kai, šiam teesant vos 8-erių metų, kaimynas nužudė jo tėvą.

Baudžiamąją bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi trijų teisėjų kolegija nusprendė, kad už vagystes jau kartą teistas (jas įvykdė laukdamas nuosprendžio už nužudymą) marijampolietis kalės ne 16, o 14 metų – paaiškėjo, kad bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas buvo neteisingai subendrinęs bausmes už nužudymą ir vagystes.

Teismas taip pat nusprendė, kad byloje nukentėjusiąja pripažintai nužudytojo motinai L. Šimčikas privalės sumokėti 50 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą bei padengti laidojimo išlaidas – daugiau kaip 6,5 tūkst. Lt.

Bylos duomenimis, dar 2007-ųjų rugsėjo 22-osios vakarą Liubavo kaimo laisvalaikio salėje vykusios diskotekos metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis įžūliai, dėl chuliganiškų paskatų, demonstruodamas niekinį požiūrį į aplinkinius ir aplinką, tyčia, neturėdamas jokios pateisinamos priežasties ir motyvo, L. Šimčikas peiliu 5 kartus dūrė Sangrūdos seniūnijos Trakėnų kaimo gyventojui Svajūnui Petrovui į nugarą.

Dėl durtinio pjautinio kiauryminio nugaros sužalojimo su vidaus organų pažeidimu ir nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę S. Petrovas netrukus mirė – jam net negalėjo pagelbėti medikai.

L. Šimčikas savo kaltės nepripažino ir aiškino, kad pats buvo užpultas diskotekoje – esą iš kito kaimo atvykę jaunuoliai sukėlė muštynes, o jis dūrė gindamasis.

Tačiau tokia gynybinė žudiko versija neįtikino teisėjų, kurie rėmėsi liudytojų parodymais bei ekspertų išvadomis.

Diskotekoje dalyvavę jaunuoliai ir merginos teigė, kad L. Šimčikas buvo neblaivus ir be jokios priežasties nudūrė S. Petrovą. Kad jaunuolis yra nudurtas, besilinksminantis jaunimas pamatė tik tuomet, kai S. Petrovas nugriuvo šokių salėje.

Į lauką išneštą vaikiną draugai dar bandė gaivinti, bet veltui.

„Atsėdėsiu, išeisiu ir papjausiu“. „Man tas pats, ir kitiems tas bus, aš nieko nebijau“. „Kai grįšiu, visiems taip bus“.

Taip, pasak liudytojų, iš karto po S. Petrovo nužudymo šaukė L. Šimčikas. Tačiau kaimo jaunimas žudiko neišsigando – įskaudinti dėl draugo nužudymo, jo bičiuliai gerokai aptalžė L. Šimčiką.

Sužalojimus patyręs L. Šimčikas šia aplinkybe bandė pasinaudoti teisme – jis pareiškė, kad esą buvo sumuštas, o S. Petrovą jis galėjęs netyčia nudurti besigindamas.

Teisme taip pat paaiškėjo, kad L. Šimčiką aplinkiniai vertino neigiamai, o apie S. Petrovą buvo surinkti tik teigiami atsiliepimai.

„Nuteistajam inkriminuotas nužudymas dėl chuliganiškų paskatų yra labai sunkus, tyčinis nusikaltimas, sukėlęs nepataisomas pasekmes, padarytas L. Šimčikui veikiant netiesiogine neapibrėžta tyčia, neturint jokios pateisinamos priežasties ir motyvo, ignoruojant visuomenėje egzistuojančias moralės normas bei bendro elgesio taisykles“, – priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį trečiadienį pažymėjo Lietuvos apeliacinis teismas.