Vagišiams Panevėžyje – atlapi kapinių vartai

Panevėžio Šilaičių kapinėse siautėjantiems ilgapirščiams nereikia sukti galvos, kaip ištempti nugvelbtus paminklus, kryžius ar tvoreles. Jie gali juos netrukdomai išsivežti automobiliu pro pagrindinius kapinių vartus. Šie nerakinami net ir sutemus.

Panevėžietė 33 metų Rasa Januškienė, praėjusį sekmadienį nuėjusi aplankyti savo močiutės kapo, pamatė, kad nebėra prieš ketverius metus pastatyto juodojo akmens paminklo. Moteriai, kad galėtų įamžinti ją nuo kūdikystės užauginusios močiutės atminimą, teko uždarbiauti Vokietijoje.
Tačiau R.Januškienei labiausiai gaila ne paminklui išleistų pinigų – jai skaudu dėl išniekinto mylimo žmogaus kapo.
„Jeigu vartai būtų rakinami bent nakčiai, būtų sudėtingiau pavogti paminklus. Juk jie sunkūs, per visas kapines nepaneši“, – kalbėjo ji.
Antradienį paminklo iš balto marmuro ant motinos kapo Šilaičių kapinėse pasigedo ir panevėžietė Elena Budriūnienė.
Pasak jos, išskirtinės išvaizdos paminklas buvo iš trijų dalių. Moteris labai abejoja, kad ilgapirščiai jį įstengė nešte išnešti. Ji svarsto, kad jiems nereikėjo vargti, nes pagrindiniai kapinių vartai nerakinami.
Moterys stebėjosi, kodėl ant kapinių vartų kabanti lentelė informuoja, kad jie rakinami nuo 8 iki 21 valandos. „Ar reikėtų suprasti, kad nuo 21 iki 8 valandos ryto jie turi būti atidaryti?“ – svarstė jos.
R.Januškienė sakė ne kartą mačiusi, kad pagrindiniai kapinių vartai atidaryti dieną. Neseniai ji įsitikino, kad jie atlapi ir po 10 valandos vakaro.
Miesto Savivaldybės Ūkio tvarkymo skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius „Sekundei“ sakė, kad aiškios tvarkos dėl vartų rakinimo nėra.
Kapines prižiūrinčios bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ miesto tvarkymo skyriaus viršininkas Kęstutis Olišauskas pareiškė, kad visiems geras nebūsi.
„Jums reikia, kad būtų užrakinti, o keliems šimtams gyventojų – kad atrakinti. Ir įtik kad nori visiems“, – sakė jis.
Pirko išsimokėtinai
R.Januškienė pastarąjį kartą paminklą matė, kai lankė močiutės kapą liepos 31-ąją. Ji vienintelė prižiūri velionės kapą. Viena rūpinosi ir paminklo pastatymu.
„Tėvai manęs įsižadėjo dar gimdymo namuose. Močiutė man atstojo ir motiną, ir tėvą“, – pasakojo moteris.
Anūkė, 2005 metais palaidojusi močiutę, jautė pareigą ant jos kapo pastatyti paminklą. Kad užsidirbtų pinigų, išvažiavo į Vokietiją, plovė indus viename viešbučio restorane. Dėl pašlijusios sveikatos panevėžietei teko grįžti anksčiau, nei planavo.
R.Januškienei uždirbtų pinigų neužteko sumokėti už paminklą. Moteris jį įsigijo išsimokėtinai.
R.Januškienė patirtą nuostolį įvertino 2000 litų. „Man tai – nemaži pinigai“, – teigė ji.
Moteris piktinosi, kad kapinių pagrindiniai vartai nerakinami net sutemus. Po vagystės kitą dieną ji nuvyko į kapines vėlai vakare, po 10 valandos. Vartus rado neužrakintus.
R.Januškienė neabejoja, kad tuo naudojasi vagys. Jos nuomone, vartai vakare ir naktį turėtų būti rakinami.
Raktą turi valytojos
K.Olišauskas aiškino, kad Šilaičių kapinių pagrindiniai vartai nerakinami todėl, kad to pageidauja daug žmonių. Vasarą jie tvarko kapvietes, stato paminklus, tvoreles. Į kapines atsiveža statybinių medžiagų, o jų iki kapvietės nenuneši.
Kapinėse sargo nėra. Jo teigimu, kapinių raktus turinčios valytojos nespės atrakinėti ir užrakinėti vartų. Juo labiau kad jų darbo valandos – nuo 8.30 iki 16.30.
„Nemažai žmonių tvarkyti kapų atvažiuoja po darbo. Būna, kad ir laidoja apie 16 valandą. Jeigu užrakinsime, kaip katafalkas išvažiuos? Kai anksčiau rakindavome vartus, nupjaustydavo spynas“, – pasakojo K.Olišauskas.
Paklaustas, ar nemano, kad vartus reikėtų užrakinti bent nakčiai, jis pareiškė: „O kas tai padarys, jei valytojos jau nebedirba?“ Pašnekovo nuomone, geriausia būtų, kad kapinėse dirbtų sargas, tačiau tokio etato nėra.
Miesto ūkio skyriaus vedėjas A.Karalevičius, paklaustas, ar nesvarstoma galimybė Šilaičių kapinėse įdarbinti sargą, atsakė, kad tai – bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ rūpestis.