Vagišiai pripažįsta: Lietuvoje vogti lengva

Už turto vagystes nuteistieji pripažįsta, jog Lietuvoje svetimą turtą pavogti lengva. Gyventojai savo turto tinkamai nesaugo, taip tik palengvindami vagišių darbą. Tokias tendencijas atskleidė tyrimų kompanijos „TNS Gallup“ kartu su Kalėjimų departamentu atlikta apklausa, kurios duomenis apibendrino „Lietuvos draudimo“ analitikai.

Rugsėjo mėnesį vykusio tyrimo apklausti 386 įvairiuose šalies pataisos
namuose ir inspekcijose bausmes atliekantys nuteistieji.

Apklausos duomenimis, 59 proc. nuteistųjų mano, kad įvykdyti turto vagystes yra visai nesudėtinga. Turto vagysčių „verslą“ sudėtingu laiko tik ypač jauni, dar 25 metų nesulaukę nuteistieji.

Nuteistieji, kurių nuomone vogti Lietuvoje yra paprasta, dažniausia to priežastimi nurodė nepakankamas saugumo priemones (57 proc.), talentingus, profesionalius vagis (23 proc.), kaimynų susvetimėjimą (10 proc.), palankią nusikaltimams ekonominę situaciją (8 proc.) bei gyventojų patiklumą, atvirumą ir polinkį girtis turimu turtu (7 proc.).
REKLAMA

„Jei yra apsauga, ji dažniausiai būna minimali. Žmonės nesidraudžia, neįsiveda signalizacijos, montuojamos pigios spynos ir durys. Jie galvoja – vagys mano turto tikrai nelies, aš nieko neturiu, eis kitur. Nesisaugodami žmonės patys išprovokuoja vagystes“, – tokius atsakymus pateikė nuteistieji.

Pinigai, banko kortelės (76 proc.), papuošalai bei juvelyriniai dirbiniai (73 proc.) yra populiariausi vagių dėmesio objektai. Įdomu tai, kad nuteistieji itin pašaipiai atsiliepia apie žmones, kurie kartu su banko kortelėmis laiko jų kodus, elektroninės bankininkystės slaptažodžius. Ketvirtadalis nuteistųjų nurodė, kad iš butų jie vagia dokumentus, kuriuos vėliau naudoja sukčiavimui, turto iš sąskaitų grobstymui.

Antra pagal populiarumą iš butų bei namų vagiamų daiktų grupė – mobilieji telefonai (55 proc.), nešiojamieji ir stacionarūs kompiuteriai (51 proc.), video ir garso aparatūra (47 proc.), buitinė technika (37 proc.) bei fotoaparatai (33 proc.). Ši prekių grupė yra populiari dėl galimybės greitai ir lengvai jas realizuoti. Lengva realizacija taip pat skatina vogti kailinius drabužius (19 proc.) ir dviračius (17 proc.).

Apklausa parodė, jog vagys gerai žino ir slaptavietes, kuriose žmonės slepia pinigus, juvelyrinius dirbinius ir kitus brangius daiktus. 50 proc. respondentų nurodė, kad žmonės dažniausiai vertybes slepia drabužių spintose, 46 proc. – seifuose ir dar 23 proc. – lovose.

Apklausti respondentai nurodė, kad net seifas nuo vagystės neapsaugo. „Seifai daugeliu atveju būna juokingi, daugumą jų tiesiog galima išnešti. Žmonėms svarbiausia juos užrakinti, o kad yra lengvai išnešami – nepagalvoja. Jei seifas bus – vagis jį išneš“, – apklausos metu pasakojo respondentas.

Norint įvykdyti vagystės planą, pasak apklaustųjų, būtina žinoti tris dalykus: kada šeimininko nėra namuose, ar įrengtos apsaugos sistemos bei kokia savininko turimo turto vertė. Šiai informacijai surinkti jie pasitelkia plačiai vagių tarpe naudojamus metodus: stebi ir seka dominantį asmenį (68 proc.) , informaciją surenka per jo giminaičius, bendradarbius, draugus, vaikus (51 proc.) bei kaimynus (26 proc.). Pasitaiko atvejų, kai vagys apsimeta prekybos agentais, socialinių ar specialių tarnybų darbuotojais, kad surinktų jiems reikiamos informacijos.

Kalbėdami apie vagystėms vykdyti tinkamiausią paros laiką, daugiau kaip pusė respondentų nurodė, kad patogu vogti bet kuriuo metu – „svarbiausia žinoti, kada namuose nėra šeimininkų bei turėti vagystės planą“ – teigia nuteistieji. Du trečdaliai jų tvirtina, kad vagystės suaktyvėja atostogų metu, per šventes bei darbo valandomis.

Planuodami nusikalstamą veiklą vagys įvertina su kokiomis kliūtimis gali susidurti. Stipriausiomis, jų nuomone, yra saugos signalizacijos, stebėjimo kameros bei seifai (70–79 proc.). Šiokių tokių sunkumų sukelia ir įrengtos šarvo durys, įmontuotos kelios durų spynos, langų žaliuzės ar namuose laikomas šuo (54–57 proc.). Kodines spynas ar rakinamas laiptines tik ketvirtadalis apklaustųjų laiko kliūtimi. Prie sėkmingos vagystės prisideda ir kaimynų abejingumas –18 proc. apklaustųjų nurodė, kad kaimynai nieko nedaro, net jei įtaria, kad vykdoma vagystė.

Gerai suplanuota vagystė, pasak apklaustųjų, atliekama ypač greitai jei nėra signalizacijos, kamerų ar kitų kliūčių. Kas antras apklausoje dalyvavęs nuteistasis teigia, jog įsibraunant į namus, kuriuose įmontuotos šarvo durys prireikia 3–5 minučių, o veržiantis pro paprastas duris – 2–3 minučių. Taigi vidutinis laiko skirtumas yra vos pusantros minutės.

Anot apklaustųjų, yra daug saugos priemonių, apsunkinančių vagystes, tačiau Lietuvoje jos nėra plačiai naudojamos.

Paklausti, kaip jų nuomone gyventojai turėtų pasirūpinti savo namų turto saugumu, nuteistieji nurodė du pagrindinius būdus: įsirengti signalizacijas, prijungiant jas prie saugos tarnybų (37 proc.) bei apdrausti savo turtą (22 proc.).