Vagys nusitaikė į vaistines

Vilniuje nuėjusi nusipirkti vaistų, garbaus amžiaus moteris tapo vagišių auka. Asta (vardas pakeistas) pasakojo, kad iš piniginės išsiėmė 20 litų ir norėjo sumokėti už vaistus, tačiau padėjus kupiūrą ant prekystalio, žaibiškai iš eilės galo atbėgo jaunuolis ir pagriebė pinigus.

„Suma gal ir nedidelė, tačiau buvau šokiruota, kad vagys įsisuko į vaistines. Be to, viskas įvyko labai greitai ir visai netikėtai. O ir ką mes būtume padarę? Vos kelios moterys vaistinėje buvome. Juk daugiausia į vaistines ateina pensinio amžiaus žmonės, kuriems svarbus kiekvienas litas. Tačiau vagims tai nė motais“, – sakė pinigų netekusi moteris.

Pirmadienį Kaune plėšikai net nelaukė lankytojų. Vakare P. Plechavičiaus gatvėje į vaistinę užėję du jaunuoliai vaistininkei smogė į veidą ir papurškė ašarinių dujų. Per kelias minutes, vaistininkei dar neatsigavus, užpuolikai dingo su visais pinigais, kurie buvo vaistinės kasoje.

Kometuoti įvykį vaistinės vadovai atsisakė, tad neaišku, kaip nuo panašių išpuolių kitos pardavėjos bus apsaugotos, ar tiesiog teks būti budresnėms pačioms.

Smulkios vagystės – sunkmečio atspindys?

Policijos pareigūnų teigimu, daugiausia ilgapirščių taikiniu tampa vaistinės, ar nedidelės parduotuvės, kuriose dirba moterys ir nėra jokios apsaugos. Sunkmetis, anot pareigūnų, padarė savo – smulkūs plėšikai ieško greito „uždarbio“, tad jiems net ir dvidešimties litų kupiūra yra tinkamas grobis.

Tokie vagišiai, įtariama, gali būti ir narkomanai, kurie nevengia „pasidarbuoti“ naktį - išlaužia be signalizacijos paliktus automobilius, įsibrauna į sodų namelius. Kadangi parduoti pavogtą daiktą užtrunka, ne vienas ryžtasi vogti taip pat ir dienos metu.

Tinkamiausiomis vietomis vagims tampa nedidelės prekybos vietos ar turgus. Visur, kur nėra kamerų ir apsaugos darbuotojų, anot pareigūnų, žmonės turėtų būti budrūs.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininko pavaduotojas Ramūnas Matonis sako, kad didžiausia problema, net ir sugavus smulkius vagišius, yra baudos išieškojimas. Iš jų pavogtų pinigų beveik neįmanoma išreikalauti.

„Pirmi šių metų mėnesiai, statistiškai, kiek ramesni, bendrai vagysčių ir plėšimų skaičius sumažėjo. Visgi smulkiųjų vagysčių problema yra ne tik dėl to, kad nukenčia žmonės. Jei sugauto vagies padaryta žala nesiekia vieno minimalaus gyvenimo lygio, 130 litų, sudėtinga išieškoti iš jų pinigus. Dažniausiai smulkūs vagišiai niekur nedirba, ofialiai negauna jokių pajamų“, – sakė R. Matonis.

Tokia padėtis, anot R. Matonio, formuoja nebaudžiamumo principą. Vagys žino, kad jie nieko neprars, todėl elgiasi gana įžūliai.

Statistiniai duomenys labai aiškiai parodė sunkmečio veidą – prasidėjus ekonomikos nuosmūkiui, didėjant nedarbui, vagys parduotuves apiplėšė kone keturis tūkstančius kartų. 2008 metais vagysčių buvo maždaug trimis šimtais mažiau.