Vaikų auklėjimo vaisiai - keiksmažodžiai

Visada iš darbo į namus apie devintą valandą važiuoju tuo pačiu maršrutu su persėdimu, dažnai tenka laukti T. Narbuto stotelėje, ir čia vis matau tuos pačius mažamečius, kuriems ne daugiau kaip dešimt vienuolika metų.

Pasiklausius, koks jų žodynas, šiurpas krečia. Keiksmažodžių visokiomis kalbomis, tarpusavio stumdymasis ir garsus muzikos klausymasis. Iš pažiūros nepasakytum, kad kokių nors asocialių šeimų vaikai - tvarkingai apsirengę, švariais batais. Tik jau burnos tikrai neplauna, nes baisūs žodžiai lyg kokios rupūžės šoka šiems iš gerklių.

Prieina tai viena moteris, tai kita, atskaito pamokslą, tačiau tokia didaktika jiems nė motais. Pasijuokia visas būrys delnais užsikniaubęs ir toliau savo keiksmažodžių repertuarą pyškina.

Nežinau, ką tuo metu veikia jų tėvai ar globėjai ir kaip juos auklėja, nes auga, matyti, tikrai ne teigiamos asmenybės. Pastebėjau, kad tokių vaikų vis daugiau. Tikriausiai tėvai taiko liberalizmo metodus, tačiau patys nesupranta, kad savo atžaloms daro meškos paslaugą.