*

Vasario 24-toji diena


* day.lt [poisONn]

Estijos Nepriklausomybės diena
1918 m. vasario 24 d. Estija pasiskelbė esanti nepriklausoma valstybė. Savo valstybingumą estams, kaip ir lietuviams, teko ginti ginkluotose kovose. Jau kitą dieną po nepriklausomybės paskelbimo Taliną užėmė vokiečiai ir šeimininkavo šalyje iki pat rudens. Tik lapkričio 11 d. okupacinė vokiečių valdžia atidavė krašto valdymo reikalus estams. Vokiečiai traukėsi, tačiau po jų artinosi rusai. Estų partizanai ilgai kovojo su Rusijos kareiviais. Rusija pasirašė su Estija taikos sutartį tik 1920 m. vasario 3 d.

Šv. Motiejus, Vieversio diena
Vieversėlis – vienas iš pirmųjų paukščių, pavasarį sugrįžtančių į Lietuvą iš šiltųjų kraštų. Jis laikomas pavasario pranašu. Vieversėlis vadinamas ir lietuvių artojų draugu bei nuolatiniu palydovu. Senoliai manė, kad jei vieversėlis parskrenda anksčiau nei vasario 24 d., dar ilgokai bus šalta. Jei vieversėlis parskrenda vėliau nei vasario 24 d., pavasaris bus ankstyvas.

Su šia diena susiję keletas prietarų. Merginoms šią dieną buvo draudžiama šukuotis plaukus, neva vištos vasarą iškapstys daržus. Buvo nepatariama šią dieną sijoti miltų – bijota, kad pasėlius užpuls amaras. Iki šios dienos reikėdavo suverpti visas vilnas. Merginos buvo gėdijamos: „skubėkit verpt, nespėsit – atlėks vieversys, susisuks iš vilnų sau lizdelį“.

Tikėta, kad, jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi greitas kaip vieversys.

Atėjus krikščionybei su šia švente sutapatinta šv. Motiejaus diena. Rašoma, kad šv. Motiejus buvo apaštalas, paskirtas į Judo Iskarijoto vietą. Į Dvylikos apaštalų misiją jis pašauktas įsitraukti gerokai vėliau, po Jėzaus nukryžiavimo. Rašoma, kad šv. Motiejus krikštijo pagonis, turėjo sugebėjimų gydyti žmones. Įsiutę žmonės jį užmušę dėl jo pamokslų. Taip Motiejus paaukojo savo gyvybę.

Užgavėnės:
Užgavėnės – sena šventė, žinoma visose Europos šalyse. Jos paskirtis – išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį. Šventė švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Šis laikotarpis būna nuo vasario 5 iki kovo 6 dienos. Lietuvoje Užgavėnės tradiciškai švenčiamos centrinėse miestų aikštėse, liaudies buities muziejuje Rumšiškėse (savaitgalį prieš Užgavėnes).

Šventės ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe. Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, o jau kitą dieną prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų (Kristaus prisikėlimo). Šiuo laikotarpiu skatinama pasninkauti, nevalgyti mėsos, gedėti iki Kristaus prisikėlimo šventės.

*Karnavalas

Užgavėnių metu rengiamas karnavalas – žmonės persirengia įvairiais gyvūnais ir būtybėmis. Ypač populiarios ožio, gervės, meškos, giltinės, ubagų ir žydų kaukės. Persirengėliai šoka ir dainuoja, krečia pokštus, garsiai trypia, taip žadindami pavasarį, vydami lauk žiemą: „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“.

Persirengėliai parodijuoja ubagus, prašinėjančius išmaldos; žydus, pardavinėjančius vaistus nuo visų ligų; čigonus, tykančius, ką pavogti. Kartais vaidinamos vestuvės, kai nuotaka persirengia vyras, o jaunuoju – moteris. Visuomet rengiama Lašininio (storai prisirengusio vyro) ir Kanapinio (lieso aukšto vyro) kova. Kova baigiasi Kanapinio pergale, nes nuo Užgavėnių iki Velykų nebegalima valgyti mėsos. Lašininis išvejamas, o karaliauja Kanapinis.

Šventės metu vidurnaktį (šiais laikais anksčiau nei 24 val.) deginama Morė, kitur dar vadinama Kotre, Raseinių Magde, Čiučela. Tai didžiulė moters pavidalo iškamša. Jos deginimas simbolizuoja bandymą atsikratyti viso, kas per žiemą buvo bloga, nuvyti blogą žiemos dvasią. Kai kur buvo paprotys Morę ne deginti, o skandinti.

**Užgavėnių dainos:

*Užgavėnių šaukinys.
Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

*Šalta žiema šalin eina
Šalta žiema šalin aina, 2 k.
Pavasaralis ataina. 2 k.

Šėmi jauteliai bauboja, 2 k.
Avinėliai arcavoja. 2 k.

Pasijungsiu šėmus jaučius, 2 k.
Aisiu artų malynėlia. 2 k.

Sėsiu kviečius ir rugelius, 2 k.
A pasėjis – apakėsiu. 2 k.

*Tai man dyvai
Tai man dyvai
Dyveliai pastojo,
Kol vasarą
Ažeras sustojo.

Nusipirksiu
Deimanto žiedelį,
Pašildysiu
Vasaros ledelį.

Aš nueisiu
Vilnužiaus miestelin,
Nusipirksiu
Deimanto žiedelį

Pašildysiu
Vasaros ledelį
Pagirdysiu
Ristųjį žirgelį

*Čimdžir rimdžir
Čimdži rimdži šakar makar, 2 k.
Kur buvai, oželi, vakar? 2 k.
Nuvežiau grudų į miestą, 2 k.
Pirkau pypkę gražią riestą. 2 k.
Čimdži rimdži šakar maker, 2 k.
Ką veikei, oželi, vakar? 2 k.
Pas maušiuką baliavojau, 2 k.
Kailinėlius prauliojau. 2 k.
Čimdži rimdži šakar maker, 2 k.
Ko negrįžai, ožel, vakar? 2 k.
Būčiau grįžęs, bet nespėjau – 2 k.
Patvery pernakt gulėjau. 2 k.

*O tai arklys
O tai arklys! O tai arklys,
O tai geras buvo arklys 2 k.
Pasagėlėm, pasagėlėm.
Visą kelią dai nusagstė 2 k.
O akelėm, o akelėm
Visas žvaigždeles suskaitė 2 k.
Uodegėle, uodegėle
Visą kelią dai nušlavė 2 k.
O auselėm, o auselėm
Visus paukštelius suklausė 2 k.

*Gali lauko ąžuolėlis augo
Gali lauko ųžuolėlis augo.
Pa ųžuolu laškela stovėjo.
Kai paskiela iš marių vėjulis.
Ir nulaužie ųžuola viršūnį.
Ir ažmušė tų jaunų bernelį
Ir atskrida trys pilkos gegutės.
Viena puolė galan jo kojelių.
Kita puolė galan jo galvelas.
Tracia puolė ant jojo širdelės.
Gali kojų buvo jo saulutė.
Gali galvos buvo jo motulė
In širdelės buvo jo meiliulė
Sasuo verkė, tik trajis metelius
A motulė visų jų viekelį
A meiliulė tiktai lig abiedai
Po abiedai tiktai išėjo sodelin
Nusipynė rūtų vainikėlį.
Užsidiejo an vargies galvelės

*Ubago giesmė
Sunku ubagui gyventi ant svieta,
Bo jam un žemės gulieti kieta.
Nuog vienų blusų užmigt negaliu,
Ar beiškęsiu nebžinau kadu.
Jau treti metai, kaip vyras serga,
Oi, kokį turiu aš dabar vargą.
Turiu penkis vaikus aš pati šešta,
Jei nevierijai aš turiu raštą.
Ubagui duosi biednas nebūsi,
Su sava vaikais gražiai gyvensi,
Neduokit duonos, bo ištrupinsiu,
Nebuokit kruopų, bo išbarstysiu.
Duokit lašinių didelį šmotą,
Gausit nuog Dieva didelį zaplotą.
Mačiau ant aukštą yr pkabinta,
Ir dėl ubagų yra paskirta.
Jeigu iš tavi lašinių negausiu,
Eisiu pas tavi jaujų uždegsiu.

*Žuvų šakelė
Žuvų šakelė galvą šukuoja,
Žuvų šakelė galvą šukuoja.
Galvą šukuoja, plaukus laiduoja,
Galvą šukuoja, plaukus laiduoja.
Plaukit, plaukeliai, per Dunojėlį,
Plaukit, plaukeliai, per Dunojėlį,
Kur mano mielas vandenį semia,
Kur mano mielas vandenį semia.
Vandenį semia, žirgelį girdo,
Vandenį semia žirgelį girdo.
Žirgelis palvas, aukselio balnas,
Žirgelis palvas, aukselio balnas.

*Kuopūstėli
Kuopūsteli, kuopūsteli,
Kas tavi sieja?
Verskis per galvą,
Kas tau, durniau, darba?
Kuopūsteli, kuopūsteli,
Kas tavi laistė?
Verskis per galvą,
Kas tau, durniau, darba?
Kas tavi kirta?
Kas tavi vire?
Kas tavi valgė?

*Užgavėnių štukoriai
Vieškelėli vieškelėli,
ką veji, kur bėgi?
Tinginėli tinginėli,
raišas besermėgi!
Pasakysiu pasaką:
vilkas rijo ašaką.
Rijo rijo, kol užkliuvo
už liežuvio.

*****

Vai du bernai
ožį pjovė.
Ožį pjovė.
Ožį pjovė.
Bus du skvernai
ir rankovė.
Ir rankovė.
Cha-cha-cha!
Vai du bernai
ožį lupo.
Ožį lupo.
Ožį lupo.
Girių varnai
juos užklupo.
Juos užklupo.
Cha-cha-cha!

*****

Vieškelėli vieškelėli,
ką veji, kur bėgi?
Našlaitėli našlaitėli,
vargšas besermėgi!
Pasakysiu pasaką:
vilkas rijo ašaką.
Rijo rijo, kol užkliuvo
už liežuvio.

*****

Vai dvi mergi
gaidį pešė.
Gaidį pešė.
Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? –
manęs prašė.
Manęs prašė.
Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi
vaikio laukė.
Vaikio laukė.
Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“
dainą traukė.
Dainą traukė.
Cha-cha-cha!

*****

Našlaitėli našlaitėli,
ką mali, ką plauni?
Šautuvėli šautuvėli,
nieko nenušauni!
Ačiū mum už pasakas!
Ačiū jum už pasukas!
– Margi, nagi! –
– Negi vagį?
– Ne: melagį. –

*****

Jima – hoho! – jima–jima,
Jima-jima-jima-jima.
Pjudo – oho! – pjudo-pjudo,
pjudo–pjudo.
Cha-cha-cha!
Jau įšokom į vežimą.
Sūdo-sūdo-sūdo-sūdo!
Likome sveiki abudu.
Mudu–mudu.
Cha-cha-cha!

***Maistas

Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, nes kitą dieną jau prasideda Gavėnia. Anksčiau buvo paprotys sekmadienį prieš Užgavėnes triskart valgyti mėsos, pirmadienį – šešiskart, o antradienį, per Užgavėnes – net 12 kartų, kad „per visus metus būtum riebus, sotus ir sveikas“.

Specialūs Užgavėnių dienos patiekalai: riebi kiauliena, šiupinys (su mėsa verdama miežinių kruopų bei žirnių košė su virta kiaulės uodega ar šnipu), troškinti kopūstai, blynai, spurgos. Kiekviena šeimininkė privalo kepti blynus, kurių ateina prašyti persirengėliai ri gausus vaikų būrys.

****Blynų receptai:

*Žirniniai blynai
Pusė pakelio kefyro (250 gr.)
Maltų žirnių arba žirninių miltų
Šaukštelis sodos
Druskos, aliejaus

Kefyrą, miltus, sodą, druską sumaišyti, kad išeitų grietinės tirštumo tešla. Dėti į keptuvę su įkaitintu aliejumi po kelis šaukštus tešlos ir formuoti blynus. Valgyti su spirgučių padažu arba su grietine.

*Grikiniai blynai
Stiklinė virtų grikių
Miltų
Kiaušiniai
Cukraus arba medus
Pieno arba vandens

Viską išmaišyti ir kepti blynus keptuvėje su įkaitintu aliejumi. Norint, grikius galima pakeisti mėgstamomis kruopomis. Valgyti su spirgučių padažu arba su grietine.

*Kraujiniai (dzūkiški) blynai
Pusė pakelio kefyro (250 gr.) Miltų,
Šaukštelis sodos
Pusė stiklinės kiaulės kraujo (tik ką skerstos arba palaikyto šaldytuve)
Druskos, aliejaus arba taukų

Supilti kefyrą, kraują, miltus, sodą, druską. Viską gerai išmaišyti, kad tešla būtų grietinės tirštumo, ir kepti blynus keptuvėje su įkaitintu aliejumi arba taukais. Iškepę blynai įgauna tamsų atspalvį.

*Blynai su grybais
1 kiaušinis,
Pusė stiklinės pieno,
Pusė stiklinės vandens,
Miltų,
1 stiklinė šaldytų ar džiovintų grybų,
1 svogūnas,
Druskos, cukraus, pipirų, aliejaus, grietinės.

Maišant kiaušinį, pieną, vandenį, miltus, paruošti vidutinio tirštumo tešlą.

Džiovintus grybus išmirkyti ir sumalti. Jei naudojami šaldyti grybai – atšildyti, apvirti ir sumalti.

Į keptuvę su įkaitintu aliejumi suberti susmulkintą svogūną. Kai jis šiek tiek apkepa, sudėti grybus, prieskonius ir gerai apkepti.

Į keptuvę su aliejumi pilti po 2 šaukštus blynų tešlos, į vidurį dėti įdaro ir apkepinti abi puses. Patiekti su grietine ar šiltu grietinės padažu.

*Saldūs blynai
1 kiaušinis
1 šaukštas miltų
1 šaukštas grietinės
Druskos, cukraus, aliejaus, uogienės.

Kiaušinį išplakti su druska ir cukrumi. Tuomet sudėti grietinę ir miltus ir viską gerai išmaišyti. Į keptuvę su įkaitintu aliejumi dėti po šaukštelį tešlos, kepti ant nedidelės ugnies. Blynelius valgyti su uogiene ir grietine, galima užgerti pienu.

*Morkų blynai
Morkos,
Kiaušinis,
Varškės,
Miltų,
Cukraus, druskos, aliejaus

Morkas nuskusti ir smulkiai sutarkuoti. Įmušti kiaušinį, įberti varškės, cukraus, druskos. Viską gerai išmaišyti. Tuomet įberti miltų, maišyti tol, kol tešla bus grietinės tirštumo, ir kepti blynus įkaitintoje keptuvėje su aliejumi.

*Plikyti blynai
1,5 stiklinės miltų
stiklinės pieno
2 šaukštai sviesto
3-4 kiaušiniai
3-4 šaukštai miltinio cukraus
truputis druskos
tarkuotos apelsino žievelės
riebalų blynams kepti

Pienas su sviestu užvirinama ir suberiami miltai. Į nuolat maišomą masę sudedami kiaušinių tryniai, išsukti su cukrumi, suberiama druska, tarkuota apelsino žievelė, sudedami išplakti baltymai. Iš šios tešlos gerai įkaitintuose riebaluose kepami blynai

*Bulviniai blynai
1 kiaušinis
4 bulvės
Mielių
Druskos, aliejaus arba taukų
(Vienai porcijai)

Bulves sutarkuoti, įmušti kiaušinį, įdėti mielių ir viską gerai išmaišyti. Dėti ant keptuvės su įkaitintu aliejumi arba taukais po kelis šaukštus tešlos ir formuoti blynus. Valgyti su spirgučių padažu arba su grietine.

*Bulviniai blynai su mėsos padažu
800 g bulvių
100 g svogūnų
1 kiaušinis
2 šaukštai miltų
druskos
kepimui aliejaus

Padažui:
300 g jautienos
100 g svogūnų
2 susmulkintos česnako skiltelės
Pomidorų sulčių
2 šaukštai grietinės
2 šaukštai aliejaus

Bulves nuskusti, nuplauti ir sutarkuoti. Svogūną nulupti, sutarkuoti, supilti į bulvių masę, kartu sudėti ir miltus, įmušti kiaušinį, pasūdyti ir gerai išmaišyti. Įkaitintame aliejuje kepti blynus. Padažui svogūnus aplupti ir smulkiai supjaustyti. Faršą kepti keptuvėje apie 10 minučių, po to įdėti smulkintą svogūną ir pakepti dar kelias minutes. Sudėti prieskonius, česnaką, įpilti pomidorų sulčių. Išmaišyti ir apie 20 minučių troškinti. Pabaigus, sudėti grietinę, petražoles ir viską išmaišius patiekti su blynais.

*****Spėjimai ir burtai

Senoliai sakydavo, kad jei per Užgavėnes oras sausas, laukia sausas pavasaris, jei drėgnas – linai gerai derės.

Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias, buvo paplitę meilės burtai. Merginos skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas, apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus. Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė – kad šiemet ras porą, ištekės. Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten būsimas jaunikis atvažiuos. Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė susirasti porą. Jei sniege gerai pasivoliosi, ir linai gerai derės.

Tikėta, kad, jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais baravykai kepurės dydžio dygs.

Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti, tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

Jei šią dieną ant bičių avilio vandens nuliesi, bičių spiečius nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip vandens.

******Užgavėnių žaidimai:
*Gaidžių peštynės*
Viduryje nubrėžiamas ratas. Į jį atsistoja du vaikinai. Kiekvienas turi stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti viens kitą iš už rato ribų.

*Grumtynės maišais*
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno prikištais maišais. Užduotis – pargriauti priešininką mušant maišu.

1/1 (1)---
« Spauda « Pagrindinis

* Gen. time: 0.0374
* © xneox.com