Vedybinio gyvenimo mitams neatsparūs ir jauni, ir seni

„Mano dvidešimt penkerių duktė netikėtai pranešė, kad išteka. Jaudinuosi, nes ji tam visiškai nepasiruošusi. Nesiimu spręsti, ar jiedu tinka vienas kitam, nekalbu ir apie finansinį santuokos pagrindą, kurio tiesiog nėra. Apie vedybinį gyvenimą mano duktė prisirankiojo kažkokių holivudinių mitų. Kaip ją atkalbėti? Bijau, kad tas vyrukas dukterimi tik pasinaudos“, – nuogąstauja Bronislava iš Kauno.

Atsako psichologė Rūta Bubelienė

Gal jūs, Bronislava, ir neklystate dėl prasto jūsų dukters pasiruošimo santuokai, tačiau ar ne tėvų reikalas paruošti tam savo atžalas? Į akis krinta, kad smarkiai nepasitikite savo dukterimi, laikote ją naivia. Bet ar ne motinos pareiga padėti jai susidaryti blaivų, rimtą požiūrį į santuoką?

Žinoma, svarbiausia – ne pamokymai, o pačių tėvų vedybinio gyvenimo pavyzdys, nors jis ir nėra lemtingas. Apie vedybinį gyvenimą reikia kalbėtis nuoširdžiai, atvirai dalytis savo įžvalgomis neteigiant, kad tai yra neginčijama tiesa. Jei tėvai to nepadaro, tuomet nepatyrę jaunuoliai ir priversti vadovautis mitais. O šių išties esama, mat mūsų gyvenimo būdas kinta greičiau nei mąstysena.

Anot šeimos psichologų, kai kurių santuokos mitų galia ir įtaka tiesiog pribloškianti: jie suformuoja klaidingas nuostatas, neleidžia poroms gyventi kūrybingai, verčia jas vadovautis nevykusiais šablonais ir gatavomis „tiesomis“, užuot kūrus santykius. Galop tai gali pasibaigti skyrybomis, nusivylimu santuoka ir baime užlipti ant to paties grėblio.

Tuos holivudinius mitus, kuriuos jūs, Bronislava, minėjote, psichologai priskiria moderniems prietarams. Juos formuoja kino ir popkultūros pramonės, o platina bulvarinė žiniasklaida. Jei žiūrite Lotynų Amerikos serialus, mėgstate Holivudo melodramas, sekate žvaigždžių gyvenimo kronikas, galite susidaryti iškreiptą santuokos vaizdą.

Nebrandūs asmenys ypač jautrūs šiems vadinamiesiems medijų mitams, „sapnų fabriko“ produkciją priima nekritiškai. Tačiau yra ir kitokių santuokos mitų, tarkime, kad vedybinis gyvenimas vyrui teikia daugiau naudos nei moteriai.

„Vyrui – pyragai, žmonai – laimės trupiniai“, – dūsaudavo močiutės, o kraštutinės feministės nūnai joms antrina, kad santuoka yra įteisintas moters išnaudojimas – seksualinis, buitinis ir visoks kitoks... Neva vesdamas vyras gauna tarnaitę su kraičiu, kuri triūs be atlygio, o moteris tekėdama gauna didelį vaiką su barzda be atsakomybės jausmo.

Šis mitas su patriarchaliniu kvapeliu kenksmingas tuo, jog supriešina lytis, siekia įteigti, kad vieno sutuoktinio gerovė santuokoje kainuoja kito sutuoktinio gerovę...

Ar tik ir jūsų, Bronislava, nuomonė apie būsimą žentą nėra išankstinė, paremta būtent šiuo mitu? O psichologų tyrimai liudija ką kita: tiek vedę vyrai, tiek ištekėjusios moterys gyvena ilgiau, laimingiau, sveikiau ir turtingiau už nesusituokusius. Laimi abudu, skiriasi tik laimėjimo pobūdis: vyrai gali pasigirti geresne sveikata ir šviesesne nuotaika, moterys – pilnatvės jausmu, fiziniu bei finansiniu saugumu. Dauguma jų tvirtina, kad santuoka – ne jungas, o brangintinas nešulys, nors išimčių, žinoma, esama.

Kita vertus, neigiamas tėvų požiūris į atžalų sprendimą tuoktis, neva jie tam dar nesubrendę, senas kaip pasaulis. Tačiau nei jaunuolių užsispyrimo, nei paties pasaulio jis nepakeitė. Beje, dauguma jaunų žmonių subręsta būtent santuokoje.