Vestuvių fotografas: amatas, verslas ar menas?

Vestuvių fotografijos žanras Lietuvoje išgyvena pokyčių metą — dirbtines, nors ir dailias pozas keičia reportažinis stilius, kai jaunieji provokuojami atsipalaiduoti, pašėlioti, atvirai reikšti savo emocijas, kad būtų užfiksuota tai, kas svarbiausia — laimingos, spinduliuojančios akys, jausmų pliūpsniai. „Nuotraukose turi būti įamžintos tos akimirkos, kurios šventę paverčia įsimintiniausia gyvenimo diena”, — sako vestuvių fotografas Albertas Pocej.

Amatininkas ar menininkas?

„Vestuvių fotografija yra viena iš tų sričių, kurioje fotografas gali išreikšti savo požiūrį. Dirbant reportažinėje, mados ar reklamos fotografijoje, tenka derintis prie užsakovų, įvykių, į kuriuos negali įsikišti, nusistovėjusių kanonų.

Vestuvių fotografas yra ir amatininkas, ir menininkas. Natūralu, kad negali visą laiką generuoti naujas idėjas. Kelios nuotraukos iš vienų vestuvių gali būti labai meniškai stiprios, o kitos — įdomios tik patiems jauniesiems, nors stengiuosi kiekvieną kartą sugalvoti ką nors naujo.

Statiškas, nors ir tinkamai apšviestas, gražiai sustatytas jaunųjų pozas išstumia reportažinis vestuvių fotografijos stilius.

Keičiasi ir fotomenininkų požiūris į vestuvių fotografus. Stereotipinis mąstymas, kad tai negarbingas menininkui užsiėmimas — jau praeityje ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje.

Į šį rinkos segmentą įsitraukia vis daugiau fotografų, nes tobulėjanti fototechnika praplečia menines galimybe. Todėl vienas iš mano tikslų — padaryti šį verslą kuo labiau cizilizuotą, ateityje įkurti vestuvių fotografų asociaciją.

Kai kurie Lietuvos fotografai priklauso tarptautinėms reportažinės vestuvių fotografijos asociacijoms, tačiau tai jiems nesuteikia papildomų „dividendų“, nes mūsų klientams tai dar nieko nereiškia.

Įkurta ir lietuviška internetinė vestuvių fotografų svetainė. Į ją įkelti darbai vertinami pačių fotografų ir taip sąlygiškai sudaromas populiauriausių autorių reitingas.

Esu surengęs ir vestuvių fotografų parodą. Kuo žmonės daugiau žino apie šį žanrą, tuo labiau keičiasi nuomonė, kad vestuvių fotografas nėra tik paprastas amatininkas.“

Vaikystės pomėgis

„Fotografija susidomėjau dar vaikystėje, nes spintoje gulėjo tėvo nupirktas fotoapartas. Vieną dieną jį ištraukiau į dienos šviesą, tuo labiau, kad dėdė namuose turėjo didintuvą ir visą įrangą, reiklingą nuotraukų spausdinimui. Vėliau susidomėjimą fotografija užgožė studijos Vilniaus pedagoginiame institute, nors pagal specialybę taip ir neteko dirbti.

Prasidėjusi skaitmeninė era vėl paskatino paimti į rankas fotoaparatą. Techninės galimybės išplėtė fotografo menines ribas, greitas ir automatinis fokusavimas suteikė daugiau laisvės, statiškas nuotraukas pradėjo keisti dinamiškos, reportažinės.

Gavau pirmuosius užsakymus fotografuoti vestuves. Kodėl gi ne? Į šią rinkos dalį lengviausia patekti, nes nereikia nei studijos, nei tam tikrų ryšių ir pažinčių, kaip mados ar reklamos fotografijai.

Pirmus du užsakymus atlikau nemokamai. Man labai pasisekė, nes pasitaikė emocingi, bendraujantys žmonės, kuriuos buvo lengva fotografuoti.

Prieš devynerius metus pačiam teko patirti, ką reiškia įamžinti fotografijose vestuves, nes buvau pagrindinis šventės personažas — jaunikis. Į tas nuotraukas iki šiol nenoriu žiūrėti, nes fotografas mus gainiojo ir liepė pozuoti. Tai buvo savotiškas akstinas pačiam pradėti fotografuoti vestuves taip, kad ir po daugelio metų būtų miela žvilgterėti į laike sustingusias akimirkas ir juose matyti teigiamas emocijas, o ne „stulpelius“, t. y. dirbtines pozas.

Svarbiausia — bendravimas

Fotografavimas nėra vien tik fotografo darbas, bet ir nuotakos bei jaunikio pastangų bendras rezultatas. Fotografas turi būti geras psichologas, kad matytų visus niuansus, žinotų, kaip ir kada paveikti jaunuosius, kad neiškiltų problema — „kaip mums pozuoti“?

Dažniausiai vaikinams sunkiau rodyti emocijas. Tada geriausia, kai jie atsiduria netikėtose situacijose. Kartą teko jaunuosius nuvežti fotosesijai į žvyro karjerą. Jaunikis akimirksniu atsipalaidavo, nes dingo varžantys aplinkos dirgikliai.

Jei užmezgamas geras kontaktas, vėliau sutuoktiniai kviečia fotografuoti savo vaikus. Kviečia net ir į povestuvinę kelionę. Šią vasarą planuoju su jaunaisiais važiuoti į Siciliją. Į kelionę bus paimti ir vestuviniai drabužiai fotosesijoms.

Tokios tradicijos dar gana neįprastos Lietuvoje. Apskritai, pas mus nėra nusistovėjusių vestuvių papročių, kaip kitose šalyse. Viskas susimaišė — jaunieji sutinkami su duona ir druska kaip Rusijoje, apiberiami ryžiais kaip Amerikoje, paleidžiami balandžiai, daužomi moliniai indai ir t. t. Lietuviškų vestuvių su piršlio korimu jau beveik neliko, bent jau man neteko tokios šventės fotografuoti. Vis dažniau jaunieji nori tik ramios šventės sau.

Be nuovargio

Paskaičiuota, kad vestuvių fotografas per dieną nueina 20-30 km. Fiziškai tai sunkus darbas. Nelengva ir psichologiškai, bet kai darbas patinka, nuovargio nejaučiu. Juk tai šventė, nuolatinis malonus bendravimas. Man tai labai patinka, todėl nepatiriu jokių neigiamų emocijų. Jei pasitaiko nesklandumų, problemos greitai išsprendžiamos ir vėl pasineriu į šventinę nuotaiką.

Prieš fotografavimą visada turiu ramiai pasėdėti, kad susikaupčiau. Tai savotiška meditacija, nes darbui būtinas teisingas nusiteikimas. Jei pradėsiu fotografuoti be vidinės pozityvios nuostatos, rezultatas bus blogesnis.

Honorarai nuo ... iki

Vestuvių fotografo honoraras priklauso nuo patirties. Jis gali svyruoti nuo (pradedančiųjų) iki (patyrusio meistro). Aukščiausio lygio fotografai už savo darbą gali paprašyti ir 5 000 Lt. Jie parduoda išbaigtus darbus, jauniesiems įteikiamas unikalus albumas arba aukštos kokybės fotoknyga, kurioje tipografijos būdu atspausdinamos ir įrištos nuotraukos. Užsienyje toks darbas gali kainuoti 5-10 tūkst. dolerių, priklausomai nuo paslaugų paketo.

Vidutiniam fotografų lygiui priklauso amatininkai, kurie gauna daug užsakymų, ir jauni kūrybiški menininkai. Šie fotografai už vestuvių fotografavimą gali užsiprašyti nuo 2 iki 3 tūkstančių litų.

Pats žemiausias fotografų sluoksnis — žmonės, kuriems kokybė rūpi mažiau, arba kurie nepretenduoja į aukštesnį lygį. Jie jauniesiems dažniausiai tiesiog atiduoda nuotraukas, įrašytas į diską. Jų honorarai svyruoja nuo 800 iki 2 tūkstančių litų.

Fotografas parduoda savo požiūrį į vestuves. Jei tavo požiūris toks pat kaip daugelio, negali daug prašyti. Tačiau jei sugebi išsiskirti iš kitų, gali tikėtis didesnio užmokesčio. Todėl nekritikuoju kolegų darbo, stengiuosi tobulėti pats. Viską sureguliuoja rinka. Jeigu fotografas blogai dirbs, jo vietą užims kitas.