Vilniaus vairuotojus apėmė filmavimo azartas

Vilniaus vairuotojus užvaldė tokia pažeidėjų filmavimo ir fotografavimo manija, kad policijos pareigūnai pripažįsta: operatyviai susidoroti su plūstančiu informacijos srautu – ne jų jėgoms.

http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=339047&s=11&f=4
Įkliūti gali ir patys filmuotojai – naudotis telefonu vairuojant draudžiama.

Žmogaus teisių gynėjai dar prieš kelerius metus kovojo su gatvėse įrengtomis vaizdo kameromis ir reikalavo, kad policija pakabintų apie tai įspėjančius ženklus.

Tačiau dabar bet kuris vilnietis savo nuotrauką gali išvysti internete arba netikėtai sulaukti skambučio iš policijos.

Jis gali būti užfiksuotas lipantis iš draudžiamoje vietoje pastatyto automobilio ar važiuojantis autobusams skirta eismo juosta.

Akcija virto manija

Ieškoti pažeidėjų kasdien į gatves leidžiasi tūkstančiai mobiliaisiais telefonais ir kitais prietaisais apsiginklavusių vilniečių.

Sostinės gyventojus užvaldė azartas fiksuoti ir policijai siųsti kuo daugiau eismo taisykles pažeidžiančių vairuotojų nuotraukų.

Prieš porą metų tai daryti skatino patys policijos pareigūnai. Jie skelbė įvairias akcijas ir ragino vairuotojus fiksuoti gatvėse padarytus pažeidimus.

Šiandien visų sostinės kelių policijos pareigūnų stalai užversti atsitiktinai nufilmuotų pažeidėjų bylomis. Kiekvienas tyrėjas jų turi maždaug po 3 tūkstančius.

Policijai trūksta pajėgų

Kiekvieną bylą reikia perskaityti ir įsitikinti, ar užtenka įrodymų, kad vairuotojas iš tiesų pažeidė taisykles. Nuotraukose ir vaizdo įrašuose turi būti gerai matomas pažeidėjo automobilio numeris, kelio ženklas, kurio jis nepaisė, nurodyta tiksli pažeidimo vieta ir laikas.

Įsitikinę, kad tikrai buvo padarytas pažeidimas, pareigūnai turi surasti ir išsikviesti vairuotoją. Ar įmanoma apdoroti tiek informacijos? „Privalome”, – trumpai į šį klausimą atsakė „Sostinės” kalbinti policijos pareigūnai.

Nors budrūs gyventojai policininkus užvertė papildomu darbu, pareigūnai įsitikinę, kad filmavimo manija – naudinga. „Vien tai, kad vairuotojas žino, jog bet kurioje vietoje gali būti nufilmuotas ar nufotografuotas, verčia laikytis kelių eismo taisyklių”, – įsitikinęs Lietuvos kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas.

Lietuvos kelių policijos valdybą per metus pasiekia apie 5–6 tūkstančius gyventojų pranešimų. Jų aktyvumas per porą metų nė kiek nesumažėjo. „Ko gero, tam įtakos turi ir lietuvių bruožas: visiems gera, kai kaimynui blogai”, – svarstė D.Šalomskas.

Tikisi greitų rezultatų

Kelių policijos pareigūnai jau žino ir aktyviausius pažeidėjų ieškotojus. Kai kurie vilniečiai policijai jau yra atsiuntę ne vieną dešimtį nuotraukų.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas, mokslų daktaras Vigilijus Sadauskas įsitikinęs, kad gyventojai būtų dar aktyvesni, jei žinotų, kad jų pastangos tikrai buvo įvertintos.

Universitete jis buvo atlikęs studentų apklausą. Dauguma apklaustųjų atsakė, kad policijai praneštų apie pažeidimus tik tuo atveju, jei sulauktų atsakymo ir būtų įsitikinę, kad į jų pranešimą buvo reaguota.

Kai kuriose Vakarų šalyse eismo taisyklių pažeidėjo nuotrauką policijai nusiuntęs gyventojas jau kitą rytą internete mato rezultatą. Ji būna įdėta į policijos svetainę ir nurodyta, kokia bauda skirta pažeidėjui.

Vengia anoniminių pranešimų

Anot V.Sadausko, dar viena policijos ir vairuotojų bendradarbiavimui trukdanti kliūtis – draudimas siųsti anoniminę informaciją. Kelių policijos pareigūnai dar dažnai reikalauja, kad pranešimą atsiuntęs asmuo nurodytų ir savo kontaktinius duomenis.

V.Sadauskas įsitikinęs, jog nemažai pranešėjų baiminasi, kad policininkai jų pavardes išduos pažeidėjams.

Reikia tvirtų įrodymų

Vilniaus kelių policijos viršininkas Vytautas Černevičius tikino, kad pareigūnai reaguoja ir į anoniminę informaciją, jei yra visi reikalingi įrodymai.

„Filmuojančiam vilniečiui tuo metu pažeidimas būna akivaizdus, bet tai ne visada matyti mums pateiktoje medžiagoje – nėra kelio ženklų ar kitų nusižengimą įrodančių detalių. Pasiaiškinti iškviesti vairuotojai kartais tvirtina, kad filmuotas vaizdas galėjo būti sumontuotas. Jie gali kreiptis į teismą, todėl reikia įrodymų”, – aiškino V.Černevičius.

Tiesa, įkliūti gali ir patys filmuotojai – naudotis mobiliuoju telefonu vairuojant draudžiama.

„Visai nesvarbu, ar jie telefonu kalba, ar ką nors filmuoja. Tai toks pat pažeidimas”, – aiškino V.Černevičius.

Skųsti paprasčiausia

Psichologas Olegas Lapinas:

„Šiuolaikiški mobilieji telefonai ir kiti prietaisai suteikia galimybę paveikti kito žmogaus likimą. Jį galima nufilmuoti ir pasiekti, kad būtų nubaustas.

Taip galima daryti įtaką pasauliui. Panašiai jaučiasi ir pastatus tepliojantys bei kitą miesto turtą niokojantys gatvės chuliganai. Jie džiaugiasi, kad gali ką nors padaryti ir nebūti pagauti.

Filmuoti pažeidėjus skatina ir pilietiškumo jausmas – noras prisidėti prie savo miesto, gyvenvietės ar rajono saugumo. Tik gaila, kad tai pasireiškia kitų skundimu.

Pilietiškumo apraiškų yra ir daugiau. Reikia ieškoti galimybių, kaip būti piliečiu netampant skundiku.”

Nauji įrenginiai

* Mobiliuosius telefonus jau pakeitė modernesni prietaisai – videoregistratoriai. Tai nedidelės vaizdo kameros, tvirtinamos prie automobilio prietaisų skydelio.

* Už 200–300 litų jų galima įsigyti internete ir didžiosiose turgavietėse. Šie prietaisai netrukdo vairuoti ir aplinką fiksuoja visą laiką, kai važiuoja automobilis.

* Policijos pareigūnai pastebėjo, kad šių prietaisų užfiksuoti vaizdai labai geros kokybės. Tai – neginčijamas įrodymas tiriant avarijų aplinkybes.

* Videoregistratoriai labai populiarūs Rusijoje.