Vilniuje teisiamas advokato sūnus, prie namų užkasęs sugėrovą

Sugėrovą nužudęs, o paskui tris dienas šalia jo lavono gyvenęs ir neapsikentęs dvoko prie namų jį užkasęs 50 metų Vilniaus rajono gyventojas Audrius Bareikia stojo prieš teismą. Nužudymu kaltinamas vieno sostinės advokato sūnus teigia negalįs prisiminti, kodėl užmušė savo svečią, tačiau neneigia, jog lavonu norėjo atsikratyti bijodamas belangės.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį pradėjo nagrinėti A. Bareikos baudžiamąją bylą, kurioje prokurorai jį kaltina ne tik nužudymu, bet ir dar vieno vyriškio sveikatos sutrikdymu.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad praėjusių metų rugsėjo 19-ąją A. Bareika ir šiuo metu už grotų esanti jo sugyventinė Sigita Kubiliūnaitė Vilniuje susitiko su iš matymo pažįstamais Tatjana Silinina ir jos sugyventiniu Algiu Sidoravičiumi.

Iš pradžių kompanija prie degtinės butelio pasišnekučiavo viename restorane, o paskui taksi nuvyko į prie Vilniaus esantį Rastinėnų kaimą - čia esančioje sodų bendrijoje A. Bareika gyveno grįžęs iš Airijos. A. Sidoravičiui ši kelionė buvo paskutinė – po trijų dienų policijos pareigūnai jį rado užkastą prie namo.
REKLAMA

Kaip teisme pasakojo nužudytojo sugyventinė, A. Bareikos namuose jie linksmai šnekučiavosi ir jokių nesutarimų esą nebuvo. „Audrius mums pasakojo apie Airiją, o paskui aš nuėjau miegoti“, - tvirtino T. Silinina.

Kitą rytą atsikėlusi moteris dar spėjo pamatyti šeimininką ir jo sugyventinę, kurie kažkur išėjo.

„Aš likau namuose, Algio niekur nemačiau, - pasakojo moteris. - Paskui nusprendžiau išeiti į lauką, bet namo durys buvo užrakintos. Sėdėjau ir laukiau, paskui nusprendžiau aptvarkyti namus. Ir tada pamačiau į kilimą suvyniotą Algį – net nustėrau nuo vaizdo. Jo veidas buvo visas sudaužytas“.

Liudytoja teigė, kad išsigandusi namuose sėdėjo iki vakaro, tačiau šeimininkas ir jo sugyventinė negrįžo į namus. „Tada išlipau per langą rūsyje ir parėjau pėsčiomis iki Antakalnio“, - sakė ji.

T. Silinina teigė nežinanti, kokiomis aplinkybėmis buvo nužudytas jos sugyventinis, tačiau jį apibūdino kaip labai agresyvų žmogų.

„Jis mane daužydavo kaip bulvę, aš jo labai bijojau“, - prisipažino moteris, taip ir neišdrįsusi kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus. Pasak jos, nužudytasis buvo ne kartą teistas, paskutinį kartą už tai, kad su bendrais pardavinėjo degtinės butelius, nors į juos pripildavo tik vandens.

Tuo tarpu kitas liudytojas Kęstutis Paliokas, kurio A. Sidoravičiaus sugyventinė net neprisiminė mačiusi svečiuose, teisme pasakojo, kad per išgertuves A. Bareika pasakojo apie Airiją, paskui A. Sidoravičiui padovanojo įvairių skutimosi peiliukų ir kitų daiktų.

„Paskui tas svečias ėmė kišti nagus prie DVD leistuvo, o tai labai nepatiko Audriui – jis pasakė, jog šiuose namuose jis dar yra šeimininkas, - pasakojo K. Paliokas. – Tada jis svečią parvertė ant lovos ir užšokęs ant jo prispaudė rankas ėmė daužyti galvą. Jis šaukė, kad tarnavo „specnaze“. Aš tada juos atskyriau, Audrius įpylė man 100 gramų ir liepė eiti namo“.

Kaip įvykiai klostėsi toliau, niekas negali tiksliai pasakyti, nes paprasčiausiai dėl girtumo nei A. Bareika, nei jo sugyventinė negali prisiminti. Aišku tik tiek, kad tą naktį nuo įvairių sumušimų A. Sidoravičius mirė, o šeimininkas jį suvyniojo į kilimą.

Policijai apie nužudytą vyrą A. Bareika ir jo sugyventinė nepranešė, o vėliau net tris dienas gyveno tame pačiame kambaryje. Kai lavonas ėmė dvokti, A. Bareika nusprendė jį užkasti tiesiog prie namo – paryčiais apie 4 val. paėmęs kastuvą iškasė duobę ir palaidojo vyrą.

Tačiau toks A. Bareikos elgesys sukėlė įtarimų jo kaimynams – darbo vengiantį vyrą paryčiais pamatę kasantį duobę, kurią netrukus jis užkasė, jie iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę ir iškasę duobę kriminalistai rado paslėptą lavoną.

Už sugėrovo nužudymą A. Bareikai gresia laisvės atėmimo nuo 8 metų bausmė.