Virtualios aistros gali baigtis realiame teisme

Internete nesunkiai galima rasti skelbimų, kuriuose teigiama, jog merginos, dirbdamos lanksčiu grafiku, per mėnesį gali nesunkiai uždirbti nuo 2000 iki 6000 litų ir net daugiau. Ne, joms nereikės stovėti gatvėje ir mylėtis už pinigus. Vis dėlto apsinuoginti tikrai teks – ir ne tik apsinuoginti.

Po įmantriu vebmodelio pavadinimu, kuriuo prisidengus paprastai ieškoma išvaizdžių merginų, kurios padėtų patenkinti internetinių iškrypėlių aistras, slypi ne kas kita, kaip prostitucija. Tuo įsitikinusi pati šią duoną išbandžiusi 23 metų studentė Diana.

„Atsiranda merginų, kurios bando aiškinti, kad šis darbas neturi nieko bendro su parsidavinėjimu, atseit net ne visada reikia nusirengti – kartais klientui užtenka nuoširdaus pokalbio ar lengvo flirto. O iš tiesų tos, kurios nori daugiau uždirbti, tikrai nusirengia ir daro dar daugiau, o faktas, kad daugelis vebmodeliais besivadinančių merginų apie savo darbą nieko nepasakoja net artimiausiems žmonėms, irgi daug ką reiškia“, – sako humanitarinių mokslų studentė Diana.

Apsimoka būti „pasileidusiai“

Prieš keletą metų iš vieno Ukmergės rajono miestelio studijuoti į Kauną atvykusi Diana greitai suprato, kad išgyventi iš stipendijos nepavyks, o tėvų duodamų pinigų vos užteko susimokėti už studijas ir gyvenimą bendrabutyje.

„Pradėjau ieškoti darbo, kad galėčiau sau leisti bent retkarčiais su draugais nueiti į kavinę ar nusipirkti madingesnį rūbą ne iš dėvėtų drabužių parduotuvės. Keletą mėnesių dirbau padavėja, tačiau tą darbą buvo sunku suderinti su studijomis, be to, atlyginimas buvo mažas, o darbo atmosfera – bjauri. Metusi padavėjos darbą, susidomėjau vienu iš daugelio skelbimų, kuriais siūlo tapti vebmodeliu. Prisipažinsiu, iš pradžių neturėjau nė menkiausio supratimo, kas tai yra, ir maniau, kad reiks demonstruoti kažkokius drabužius ar daiktus, o nuotraukos bus publikuojamos internete“, – pasakojo Diana.

Jau per pirmąjį pokalbį dėl darbo studentė suprato, jog vebmodelio darbas su mados ir grožio industrija neturi nieko bendra – bet labai daug bendra turi su ne mažiau galinga sekso industrija.

„Kai paskambinau nurodytu numeriu, pakvietė į vieną senamiesčio butą, – toliau pasakojo Diana. – Ten mane pasitiko jauna moteris. Ji tiesiai šviesiai pasakė, jog, norint užsidirbti, teks nusirengti prieš kompiuterio kamerą, o jeigu norėsiu uždirbti „normaliai“, turėsiu save liesti, masturbuotis ir pildyti pačius nešvankiausius kažkur prie kitų kompiuterių sėdinčių vyrų norus. Lyg tarp kitko užsiminė, kad yra ir kitas variantas – nusirenginėti nereikia, pakanka flirtuoti, tačiau tada atlyginimas vargu ar perkops minimumą. „Šiame darbe apsimoka būti pasileidusiai“, – taip reziumavo mane į darbą priiminėjusi ir biuro administratore prisistačiusi moteris. Pabandyti sutikau tik todėl, kad buvo smalsu, be to, labai reikėjo pinigų“.

Iškrypėliški pageidavimai

Diana buvo įdarbinta pagal autorinę sutartį ir perspėta, kad, jei norinti užsidirbti, prie kompiuterio kameros turėtų praleisti bent 40 valandų per savaitę.

Atsisėsti prieš kamerą ir vylingai prasisegti marškinėlius ar vilkėti palaidinę su gilia iškirpte toli gražu neužtekdavo. Pirmiausia mergina turėjo kaip įmanydama stengtis klientą iš bendros pornografinijos svetainės atvilioti į privatų pokalbių kanalą, mat tik tada ji gaudavo atlyginimą – priklausomai nuo patirties ir to, ką veikdavo bendraudama su klientu, už minutę jai buvo mokama nuo 80 centų iki 1,50 lito.

„Buvo čia tokia viena, kuri drauges įkalbinėjo ateiti dirbti vebmodeliu – juk sėdi sau, kokteiliukus gurkšnoji, šypsaisi, akytėmis klapsi ir už minutę pusantro lito gauni. Iš tiesų ne taip jau ten viskas lengva. Negali iš savo darbo vietos pajudėti – ar sėdi ant sofos, ar guli ant lovos, turi būti vaizdo kameros akiratyje, nes jeigu iš jo pasitrauksi ilgesniam laikui negu leidžiama pasinaudoti tualetu, mokėsi baudą. Be to, į vadinamuosius „privatus“ atėję klientai pažeria neįtikėtinai iškrypėliškų pageidavimų, ir reikia juos patenkinti, kitaip nieko neuždirbsi. Masturbacija ir žaidimai su vibratoriumi ar kitais „suaugusiųjų žaisliukais“, persirengimas įvairiausiais personažais – tikrai ne blogiausia, ką teko daryti. Vienas vokietis pageidavo, kad visa išsitepčiau maistu, kitas liepė apsibintuoti rankas ir kojas ir vaidinti autokatastrofos auką, dar kitas pageidavo pamatyti, kaip žalojuosi“, – atskleidė beveik 5 mėnesius vebmodeliu pradirbusi Diana.

Studentė šį darbą nusprendė mesti nepakėlusi įtampos. „Nors mums sakė, kad lankytojai iš Lietuvos su mumis negalės bendrauti ir pokalbiai vyks tik su Vokietijos, Prancūzijos ir kitų Vakarų Europos šalių gyventojais, nuolat baiminausi, kad kas nors sužinos, kuo užsiimu. Daugelis šį darbą dirbančių merginų perlipa per save ir nesureikšmina to, ką daro – joms atrodo normalu nuogoms žargstytis prieš kamerą, juk atseit miegoti su tais vyrais nereikia. Nors buvo draudžiama bendrauti su klientais po darbo, kai kurios net sugebėdavo gauti iš gerbėjų prabangių dovanų. Aš pati vis tiek jaučiausi taip, tarsi pardavinėčiau savo kūną. Be to, kadangi dažniausiai dirbdavau naktimis, tapo sunku susikaupti, ėmė nebesisekti mokslai, tad nutariau šitą reikalą nutraukti“, – pasakojo Diana.

Virtualus tinklas

Virtualiai vyrų seksualines fantazijas ir aistras tenkinančių merginų nubausti už prostituciją neįmanoma, mat teoriškai jos su klientais seksu neužsiminėja. Pasak teisėsaugininkų, virtualiai išsirenginėjančias moteris ir merginas atsakomybėn galima patraukti tik už pornografinio pobūdžio dalykų demonstravimą, kurį Lietuvos įstatymai draudžia.

„Vietų (tiksliau – butų), kur moterys virtualiai tenkindavo užsieniečių aistras, beveik nebeliko, nes dabar, kai technologijos ištobulėjusios, merginos dirba namie. Tam nereikia jokių ypatingų priemonių – užtenka nešiojamojo kompiuterio su gera kamera. Gali būti labai sunku įrodyti tokių „darbuotojų“ kaltę, mat daugelis net ir įkliuvusios aiškina, atseit demonstravo lengvą erotiką, kurios įstatymas nedraudžia, o su pornografija jų darbas atseit nė kiek nesusijęs. Išvis šio pobūdžio nusikaltimus priskirčiau prie vienų iš sunkiausiai atskleidžiamų“, – sakė prisistatyti nepanoręs vieno Kauno komisariato darbuotojas.

Vis dėlto trims šiaulietėms pernai nepavyko išsisukti – būtent už pornografinio turinio dalykų demontravimą visos gavo baudas. Vebmodeliais padirbėjusių merginų piniginės palengvėjo po 650 litų. Tas merginas įdarbinusio ir dar tokios pat paslaugos teikimo „padalinius“ Klaipėdoje bei Kaune įsteigusio 28 metų šiauliečio Edvardo Grigo byla dar neperduota į teismą – tai tikimasi padaryti kitų metų pradžioje. Tiesa, jo paties nuteisti už tą patį nusikaltimą kaip ir jo darbuotojų nebus galima, mat jis prieš kameras juk nenusirenginėjo. E. Grigas taip pat nebus teisiamas ir už suteneriavimą ar pelnymasi iš kito asmens prostitucijos – jam teks atsakyti už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą, apgaulingą apskaitos tvarkymo.

Šiaulių apskrities Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnai internetinių nešvankybių tinklą atskleidė dar 2009 metais. Tąkart buvo nustatytos 5 buveinės, iš kurių į interneto platybes sklido lietuvaičių demonstruojama pornografija. Bendrovėje E. Grigo įdarbintos merginos darbavosi pagal autorines sutartis, tačiau jose nebuvo įrašytos jų pareigos, o į buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukiamos jų uždirbtos pajamos. Teisėsaugininkai taip pat įtaria, kad šis virtualus sekso paslaugų tinklas, kurio dalis buvo ir Lietuvoje įsteigti padaliniai, yra apraizgęs ne vieną Europos valstybę ir gali būti valdomas verslo magnatų iš JAV. Daugiau šio itin pelningo neteisėto biznio subtilybių turėtų būti atskleista teisme.