„Web 2.0“ – kas tai?

Terminas „Web 2.0“ pirmą kartą buvo paminėtas 2003 metais ir išpopuliarėjo po pirmosios „Web 2.0“ konferencijos, įvykusios 2004-aisiais metais. Nors iš pažiūros terminas nusako tarsi naują interneto versiją, tačiau jis nereiškia naujos tinklo specifikacijos. Iš tikrųjų, jis apibūdinanusako naujus būdus, kaip programuotojai ir galutiniai vartotojai turėtų naudoti interneto galimybes, išnaudoti jį kaip platformą. Paprasčiausias pavyzdys yra kliento- ir serverio programinės įrangos migracija. Seniau tiek kliento dalis, su kuria dirba vartotojas, tiek serverio, kuris pateikia ir apdoroja duomenis ir juos apdoroja, būdavo kuriamos kartu. Dabar kliento vaidmenį dažniausiai atlieka interneto naršyklė, o programuotojai kuria dinaminius interneto puslapius, kurie atlieka serverio vaidmenį. Žinoma, šis vaizdas yra supaprastintas, bet pagrindinė esmė maždaug tokia.

9 pagrindiniai dalykai, apibūdinantys „Web 2.0“, yra internetiniai dienoraščiai, dar vadinami blogais; kolektyvinė patirtis (crowdsourcing); agreguota informacija – pavyzdžiui, tikslingas objektų dėjimastalpinimas į „Google Maps“; prenumeruojamos transliacijos (podcasts); RSS prenumerata; tinklo bendruomenės, kurių nariai mokosi vieni iš kitų patirties, dalinjasi žiniomis; tinklo tarnybosservisai (web services); interneto įskiepiai ir „Wiki“ programinė įranga.

„Web 2.0“ technologijos ir naujovės

Sudėtingos ir sparčiai tobulėjančios technologijos sukūrė nemažaieilę įvairių naujovių, kurios naudojamos kuriant „Web 2.0“ lygio programinę įrangą. Interneto naršyklės su išvystytomis šiuolaikinėmis „JavaScript“ galimybėmis bei praturtintos įskiepiais, tokios kaip kad „Adobe Flash“, tampa tinklo platformos dalimis. Programinės įrangos sąvoka jautampa visiškai kitokia.

Praturtintos Iinterneto programos

VTaip vadinamosios praturtintos interneto programos šiais laikais mažai kuo atsilieka nuo tradicinės programinės įrangos, veikiančios vartotojo kompiuteryje. „Google“ pirmauja ir šioje srityje. Jeigu turite tik interneto naršyklę ir ryšį, o jums reikia biuro programinės įrangos, galite naudotis tiek „Google“ tekstų procesoriumi, tiek skaičiuokle, tiek kurti pristatymus –— ir viskas „online“ režimu, naršyklės lange. Žinoma, tokiam „interneto biuruiofisui“ reikia pakankamai spartaus ryšio, tačiau pačios galimybės stebina. Kadaise panašus produktas galėjo būti įsivaizduojamas kaip „Java“ įskiepis, tačiau „Java“ beveik išnyko iš interneto svetainių –— šią platformą beveik visiškai išstūmė „Ajax“ ir „Adobe Flash“ technologijos.

Be „Ajax“ tokios praturtintos interneto programos įmanomos, tačiau nebūtų tokios našios ir interaktyvios. „Ajax“ technologija tapo įmanoma su Internet Explorer 5.5“ versija, kurioje į „JavaScript“ kalbą buvo įtraukta papildoma savybė –— galimybė pasiųsti HTML užklausą iš „JavaScript“ kodo ir išsaugoti jo rezultatą lokaliai, vartotojo kompiuterio atmintyje. Vėliau užklausos rezultatą galima panaudoti dinaminiam puslapio konstravimui taip pat vartotojo kompiuteryje. Naudojant tokias užklausas tapo įmanoma išvengti įterptinių puslapių (frames) ir keisti puslapio turinį jo pilnai neperkraunant. Dirbant su tokiu puslapiu susidaro įspūdis, kad jis veikia kaip eilinė programa, vykdoma vartotojo kompiuteryje. Jei naudojatės „Google Maps“ arba naująja http://www.maps.lt/ versija, suprasite, ką tai reiškia. Panašiai veikia ir „Google Mail“, kur dinamiškai iš adresų sąrašo parenkami adresatai vos įvedus pirmąją vardo raidę. Toks dalinių užklausų ir serverio programinės įrangos suderinimas ir yra „Ajax“ technologija.

Tinklo komunikacija

Tinklo komunikacijos protokolai taip pat laikomi „Web 2.0“ dalimi. Žinomiausi iš jų yra REST ir SOAP. Abu jie skirti duomenųims manipuliuotiavimui nuotoliniu būdu. Kad paslauga būtų galima pasinaudoti, turi būti apibrėžti metodai, kaip tai padaryti. Tai priklauso nuo paslaugų tieikėjo.

REST yra gana paprastas protokolas, tačiau nelengvai įgyvendinamas, kai duomenų manipuliacija yra sudėtinga. Jis visiškai pagrįstas HTTP protokolu, ir visos naudojamos funkcijos yra HTTP protokolo GET, POST, PUT ir DELETE komandos.

SOAP yra kur kas sudėtingesnis ir lankstesnis protokolas, įgyvendintas pasitelkus kuris yra realizuotas XML kalbąos pagalba. Faktiškai tai yra vienas iš tinklo tarnybųservisų protokolų. SOAP gali būti „užvilktas“ ant tokių protokolų, kaip HTTP arba SMTP (el. pašto protokolas). Labiausiai paplitusi SOAP modifikacija dirba HTTP ir HTTPS (šifruoto HTTP) protokolo pagrindu ir su POST metodo pagalba siunčia XML užklausas serveriui.

Tinklo tarnybos servisai gali būti naudojamios labai įvairiai. Panašiai, kaip ir RSS, su tinklo tarnybųservisų pagalba galima surinkti duomenis iš skirtingų šaltinių ir juos sujungti į vieną visumą. Panašiai veikia prekių palyginimo sistemos. –Jos surenka informaciją iš daugybės pardavėjų ir savo vidinėje sistemoje atlieka skaičiavimus.

„Web 2.0“?

Jei kokia nors interneto svetainė teigia, kad ji yra „Web 2.0“ kartos vien dėl to, kad joje yra dienoraščio galimybės ar gražūs, pusiau permatomi gradientiniai paveikslėliai, tai galima interpretuoti kaip reklaminį triuką, o ne realų „Web 2.0“ idėjų taikymą. Paslaugos pardavėjas gali naudoti tiek šį, tiek kitus faktiškai nieko nereiškiančius terminus tiesiog tam, kad patrauktų dėmesį ir sudarytų įspūdį.

Didysis interneto knygynas „Amazon.com“ jau 1995 metais leido savo vartotojams rašyti knygų ir kitų prekių apžvalgas bei patarimus. Taip pat 2002 metais atvėrė savo programavimo sąsajas kitiems programuotojams 2002 metais. Šios idėjos ir technologijos jau egzistavo dar prieš atsirandant terminui „Web 2.0“.

Teigiama, kad „Web 2.0“ nėra adekvatus terminas dėl to, kad tai -– nei nauja pasaulinio tinklo versija, nei naujas protokolų rinkinys ir kad visos „Web 1.0“ laikais egzistavusios technologijos tiesiog sėkmingai naudojamos toliau, tik tobuliau.

Tad kas gi yra „Web 2.0“? Trumpai susumavus tai yra Iinterneto išplėtojimas nauja linkme, siekiant pakeisti sudėtingą programinę įranga interneto naršykle, taip pat įvairios pagalbinės priemonės, kad šis tikslas būtų lengviau ir efektyviau pasiekiamas.

„Web 3.0“?

Ar jau galime galvoti apie „Web 3.0“? Manau, kad taip. Pasaulinis tinklas evoliucionuoja kaip ir daugybė jo panaudojimo aspektų. Šiuo metu „Web 3.0“ įsivaizduojamas, kaip interneto platformos tobulinimas šiomis linkmėmis:

* · Interneto transformacija į didelę duomenų bazę, iš kurios duomenis galėtų pasiimti įvairi programinė įranga (ne naršyklės).
* · Dirbtinio intelekto technologijų panaudojimas informacijaios rinktiimui, ieškotipaieškai ir apdorotijimui.
* · Semantinio tinklo tobulinimas. ŠisSemantinis tinklas suvokiamas, kaipo toks, kuriame turinys išreiškiamas ne vien tik natūralia kalba, bet ir tam tikra forma, kuri būtų suprantama specializuotai programinei įrangai,. Jikuri galėtų ieškoti informacijos, ja dalyintis beiir integruoti informaciją.
* · Geografinis erdvinis internetas. Šiuo metu internete vyraujanti yra abstrakti informacija. Jos susiejimas su geografine informacija galėtų sukurti tokią aplinką, kurioje būtų galima ieškoti informacijos ne pagal raktažodžius, o pagal geografinę padėtį ar tiesiog vietą.
* · Dar vienas vis neįvykstantis žingsnis –— trimatės erdvės panaudojimas informacijaios atvaizduotiavimui. Nors technologijoms yra skaičiuojamos jau dešimtys metų, bet jos vis dar neįsigali.

Vieni teigia, kad „Web 3.0“ yra tiesiog dar vienas papildomas paslaptingas terminas, „laikraštinė antis“. Kiti teigia, kad tai yra tiesiog logiška interneto evoliucija. O ir iIš tikrųjų tinklo evoliucija labai susijusi su dviem veiksniaisfaktoriais. Vienas iš jų yra kompiuterių galios didėjimas, antras –— interneto ryšio sparta. „Web 1.0“ visiškai pakako modeminio ryšio. Šios pasaulinio tinklo „versijos“ „vinis“ buvo interneto svetainės, kuriose turinį valdė hipernuorodos. „Web 2.0“ reikalingas kur kasžymiai spartesnis ryšys, tarkim, apie vieną 1 Mb/smegabitą per sekundę. Vartotojas su turiniu bendrauja per naršyklę tarsi tiesiogiai, kaip ir dirbdamas su eiline programine įranga. „Web 3.0“ greičiausiai pareikalaus dar spartesnio Iinterneto ryšio, kuris galbūt susilygins su vietinių tinklų greičiu. Čia galutinai turėtų būti atskirti atvaizdavimas, logika ir duomenys. Tai turėtų palengvinti kompozicinės programinės įrangos kūrimą, kuri yra orientuotaos į tinklo tarnybomisservisais pagrįstos programinės įrangos architektūrą, kūrimą.

Kad ir kaip pavadintume, pasaulinis tinklas ir jo naudojimas tobulėja. Daugiau bitų per sekundę –— daugiau galimybių. Kas buvo neįsivaizduojama prieš 10 metų, šiandien —– kasdienybė.