„Zepter“ puodų klastotes pasiūlė net pačiam įmonės direktoriui

„Zepter" produkcijos platintojai Lietuvoje stoja į kovą prieš šalies provincijas puolančius sukčius, kurie prisistato įmonės atstovais ir patikliems gyventojams bando įpiršti suklastotus gaminius.

„Turime labai didelę problemą", - pokalbį apie provinciją užplūdusius apgavikus pradeda „Zepter International" marketingo direktorė Jolanta Leimonienė.

Moteris pasakojo, kad tamsaus gymio apsimetėliai dažniausiai klientų ieško degalinėse. Jie taikosi į prabangesnių automobilių vairuotojus – prieina, prisistato įmonės konsultantais, parodo suklastotus pažymėjimus. „Iš jų visada girdėti tradicinis tekstas: važiuoju iš parodos, turiu likučių, reikia parduoti, nes kitaip muitus reikės mokėti. Puodus traukia iš savo automobilių bagažinės", - istorija dalijosi pašnekovė.

Sunku atskirti nuo originalo

Įmonės atstovė teigė, kad klastotėmis klientai gali labai lengvai susižavėti, nes dizainas ir išvaizda beveik idealiai atitinka originalius puodus. Apsimetėliai taip pat kartu naudoja įmonės marketingo priemones – perki puodą, gauni dar ir dovanų.

Padirbtus gaminius galėtų atskirti tik įgudusi akis, tačiau pagrindinis skirtumas – netikrieji puodai lengvesni.

„Originali keptuvė kainuoja apie 1000 litų, o jie siūlo visą puodų komplektą už 700-800 litų", - palygino pašnekovė.

J. Leimonienė teigia įtarianti, kad klastotos produkcijos platintojai į Lietuvą atvyksta iš Lenkijos. Su potencialiais klientais jie kalba rusiškai arba lenkiškai.

„Vilnius tikriausiai jau atsikando jų, dabar jie keliasi į provinciją. Anksčiau ši problema buvo Vilniuje, bet dabar jie bando apsukti mažų miestelių gyventojus", - skundėsi įmonės atstovė.

Pašnekovė pabrėžė, kad įmonę labiau siutina ne tai, kad kažkas užsidirba prekiaudamas produkcija, bet tai, kad per šiuos apgavikus kenčia įmonės prekės ženklas. „Miesteliai būna nedideli. Vienas žmogus nusiperka, pradeda aiškinti, kad koks šlamštas, brangus, o štai jis nusipirko pigiai", - teigė J. Leimonienė.

Pasiūlė įmonės direktoriui

Situacija pasidarė nebejuokinga, kai padirbtų puodų buvo pasiūlyta įsigyti pačiam įmonės direktoriui Lietuvoje.

„Tokio pasiūlymo jis sulaukė Vilniuje, požeminiame praėjime tarp „Europos" ir Centrinės universalinės parduotuvės. Jis taip sureagavo, kad tie sukčiai greitai pasišalino, net nespėjo sugauti", - pasakojo J. Leimonienė.

Pašnekovė teigė, kad bandyta kreiptis į policiją. Tačiau, pasak jos, kol konkretus apgavikas nėra pagautas už rankos su įrodymais, tol pareigūnų istorija nedomina. „Jiems atrodo, kad tai mūsų problema. Prekės ženklas yra mūsų reikalas. Jei ir sugautų šiuos sukčius, tai gal nubaustų už tai, kad prekiauja be čekių", - į policijos abejingumą sureagavo įmonės darbuotoja.

Moteris pripažino, kad kovoti su sukčiais trukdo ir tai, jog dauguma žmonių nedrįsta prisipažinti, kad buvo apgauti.

„Apie problemą sakėme ir gamintojams Vokietijoje, Šveicarijoje. Tačiau jie tokių problemų nesupranta. Tik akis išpučia išgirdę", - teigė pašnekovė.

Su panašiu apgaulių pliūpsniu prieš pusmetį buvo susidūrę ir Latvijoje puodais prekiaujantys įmonės atstovai. Prieš trejus metus – kaimynai lenkai.

Kaip teigė J. Leimonienė šiuo metu neoriginalius puodus platinantys svetimtaučiai karaliauja centrinėje šalies dalyje bei Aukštaitijoje: „Ypač plačiai jie pasireiškia Švenčionėlių ir Švenčionių krašte. Atsiranda ir Molėtuose. Žemaitijoje pastebima mažiau".

Prekės ženklų klastojimo bylų tyrimas užtrunka ilgai

Kriminalinės policijos biuro Intelektinės nuosavybės apsaugos skyriaus viršininkas Robertas Šimulevičius teigė, kad prekės klastočių atvejų policijoje kasmet daugėja.

Per šį pusmetį policijoje jau užfiksuoti 34 nusikalstamos veikos atvejai pagal Baudžiamąjį kodeksą. „Jei sulaikoma gabenant siekiant turtinės naudos, tai taikoma administracinė atsakomybė: 1000-2000 litų bauda su prekių konfiskavimu. Jei sulaikoma platinant – tai gresia baudžiamoji atsakomybė", - aiškino kriminalinės policijos atstovas.

Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus klastotą prekę įsigijęs gyventojas, nėra baudžiamas.

„Prekės ženklo klastojimo ir platinimo bylos už trunka. Daugiausia tyrimo laiko užtrunka sulaukti prekės ženklo atstovų išvadų dėl klastojimo. Tai tikrai nėra procesas, kurį galima užbaigti per mėnesį", - kalbėjo pašnekovas.

Pasak R. Šimulevičiaus, Lietuvoje galima rasti įvairiausių kasdienių daiktų klastočių: aksesuaro, automobilių detalių, elektronikos, drabužių ar virtuvės reikmenų.