Žymiausi neišaiškinti nusikaltimai

Kiekvieną dieną skaitome laikraščiuose apie vagystes, sulaikytus narkotikų pardavėjus, žmogžudžius. Seksualiniai iškrypimai, didelės pinigų sumos, kruvinos nusikaltimų detalės kaitina žmonių vaizduotę ir dažnai užmena neišsprendžiamas mįsles šias bylas tiriančiams pareigūnams. "Pakelės maniakas", Čikotila, Charlie Mansonas - jų nusikaltimai kelia siaubą, tačiau jie bent jau buvo išaiškinti. O kiek bylų taip ir nebuvo išaiškinta, į kiek kruvinų klasimų taip ir nepavyko rasti atsakymo? Štai, tik kelios didžiausios paslaptys...

Jis virto legenda...
Tikriausiai apie jokį kitą nusikaltėlį nebuvo sukurta tiek filmų, parašytą knygų ir mokslinių darbų, nė vienas nekėlė tokio siaubo, nė vieno vardas nėra taip plačiai žinomas ir, tuo pat metu... visiškai nežinomas! Nesupratote? Nagi, kas 1888 m. rugpjūčio-lapkričio mėnesiais Londono Whitechapel rajone žiauriai nužudė penkias prostitutes? Skrodė jų vidaus organus profesionaliai, kaip koks chirurgas? Teisingai, Džekas Skerdikas! Beveik visi žino šį vardą, tačiau, deja, niekas taip ir nesužinojo, kas už to vardo slepiasi. 2002 m. detektyvų rašytoja Patricia Cornwell užbaigė 4 mln. USD kainavusį tyrimą ir nurodė, jog žudiku buvo tapytojas Walteris Sickertas. Kiti įtariamieji - Karalienės Viktorijos anūkas Princas Albertas Victoras, karališkasis gydytojas, seras Williamas Gullas ir net "Alisos stebuklų šalyje" autorius Lewisas Carrollas! (Jis tikrai buvo keistas vyrukas, tačiau daugelis jo biografų įsitikinę, jog, vis dėlto, ne žudikas...)
Žodžiu, nusikaltėlis taip ir nerastas, filmai toliau kuriami. Bet, kas baisiausia, jei Džekas tai būtų daręs šiaisi laikais, jokios legendos nė nebūtų buvę! Penkios prostitutės? Fe, koks niekalas...

Lyg siaubo filmas...
1947 m. sausio 15 d. namų šeimininkė Betty Bersinger su savo trejų metų dukrele išėjo pasivaikščioti po Nortono avenju, Leimerto Parke, Los Angelese (JAV). Pakeliui, eidama pro apleistą sklypą skirta namo statybai, ji tarp piktžolių ir krūmų išvydo kažką boluojant. Atrodė, lyg kažkas čia išmetė smarkiai sulaužytą manekeną iš parduotuvės. Manekeno galva buvo nusukta, kūnas perkirstas pusiau ir kreivai paguldytas kažkokia nežmoniškai seksualia poza. Betty pasipiktinusi jau ėjo pro šalį, tik paskutinį kartą atsisuko ir... ir staiga suprato, jog tai visai ne manekenas, o sudarkytas moters lavonas. Sulaikiusi klyksmą ji puolė prie artimiausios telefono būdelės...
Tai buvo 22 m. pradedančios Holivudo aktorės, Elizabeth Short, lavonas. Dar gyva, už keistą juodų plaukų šukuoseną ir pomėgį rengtis tik juodai, praminta Black Dahlia (Juoduoju Jurginu), savo siaubinga mirtimi ji lyg patvirtino, jog niūri pravardė jai tinka. Lavonas buvo visas supjaustytas, burna perpjauta, kad šypsotųsi nuo ausies iki ausies. Ant rankų virvių žymės, tad tyrėjai manė, jog prieš nužudant ją dar kelias dienas kankino. (Tiesa, išprievartavimo žymių nerasta.) Baisiausia atrodė beveik perpjautas pusiau kūnas...
Deja, policijos tyrimas greitai priėjo aklavietę. Elizabeth, aišku, mėgo linksmybes, nuolat lankėsi vakarėliuose ir turėjo daug pažįstamų, tačiau patikrinus alibi tekdavo atmesti vieną įtariamąjį po kito. Tyrimo nepalengvino ir tai, jog į įvykio vietą pirmieji atlėkę fotoreporteriai paplatino žiauraus nusikaltimo vaizdus, visuomenėje kilo nesveikas ažiotažas ir atsirado minios "žudikų-savanorių", aktyviai puolusių išpažinti, jog tai jie nužudė Short. Policija ir laikraščiai buvo užversti anoniminiais laiškais ir išpažintimis, tačiau galiausiai bylos tyrimas taip ir užgęso, o nusikaltėliai niekada nebuvo rasti.
Apie šį palaptingą nusikaltimą parašytą keletą knygų, tarp jų ir 2003 m. "Black Dahlia Avenger" (Juodojo Jurgino žudikas), kurios autorius Steve Hodelis tvirtina, jog aktorę nužudė... jo tėvas, buvęs daktaras. Na, bet dabar, atrodo, tai jau mistikų, o ne kriminalistų reikalas...

"Bėglio" prototipas?

Tikriausiai matėte puikų filmą "Bėglys" su Harisonu Fordu? Jis ten vaidiną daktarą, kurį klaidingai nuteisė apkaltinę mylimos žmonos nužudimu, o jis pabėgęs ieškojo tikrojo žudiko? Tai va - ši istorija nėra grynas scenaristų pramanas...
1954 m. liepos mėnesį Clevelendo (JAV) neurochirurgas Samas Sheppardas buvo apkaltintas žiauriai nužudęs savo 31-erių metų nėščią žmoną, Marilyn. (Tuo metu septinmetis jų sūnus miegojo gretimame kambaryje.) Sheppardas neigė savo kaltę ir viskuo kaltino tapsiaplaukį įsilaužėlį. Nežiūrint to, Samas vis tiek buvo pripažintas kaltu ir 10 metelių praleido kalėjime. Tik tuomet apeliaciją nagrinėjęs Aukščiausiasis teismas atšaukė nuosprendį, remdamasis tuo, jog "per didelis visuomenės dėmesys paveikė teismo procesą", o pakartotiniame teisme jis buvo išteisintas. Iki pat savo mirties 1970 m. Sheppardas dėjo visas pastangas, kad rastų savo žmonos žudiką. Jam nepavyko, tačiau šeima šią misiją tęsia ir šiandien. Taigi, kas ten iš jūsų pasisako už mirties bausmę?..

"Zodiako" mįslės
1968 m. gruodžio 20 d. Septyniolikmetis Arthuras Faradayjus ir šešiolikmetė Betty Lou Jensen sustapdė savo automobilį ramioje vietelėje San Francisko (JAV) kalvose. Tai buvo pirmas jų pasimatymas... ir paskutinis. Arthuras mirė iš karto po šūvio į galvą, Betty - po penkių kulkų į liemenį. Policija nerado jokių žudiko pėdsakų, šeimos negalėjo nurodyti jokių įtariamųjų...
Po mėnesio žiniasklaida ir policija sulaukė pirmųjų laiškų, nuo žudiko vadinančio save "Zodiaku". Visi jie prasidėjo žodžiais "Čia Zodiakas kalba...", atskleidė tokias nusikaltimo detales, kurias galėjo žinoti tik žudikas ir uždikrino - bus dar! Ir buvo. Po pusmečio vėl šauta į du paauglius automobilyje. Šį sykį žuvo tik aštuoniolikmetė mergina (beje, ištekėjusi), o šešiolikmetis Mikeas Mageu išsigelbėjo. Paskutinės aukos užbadytos peiliu 1969 rudenį...
Visą tą laiką žudikas siuntė laiškus su įmantriai koduotais ir atvirais pranešimais policijai, San Francisko laikraščiams, grąsidino gyventojus (žadėjo iššaudyti mokyklos autobusą, nes niekas nenešioja firminio jo ženklo). Prisipažino, jog nuo 1966 m. jis rajone nužudė 37 žmones, kai kur paliko įkalčių (laikrodį, pirštines), tačiau policija taip ir nesugebėjo išsiaiškinti, kas tas Zodiakas. Beje, įtariama, kad, bent jau paskutinįjį Zodiako laišką 1978 m. parašė... pats bylą tyręs detektyvas Dave'as Toschi (mat troško garbės).
Įdomu tai, jog nuo 1971 m. policija žmogžudystėmis įtarė tokį Arthurą Leighą Alleną, daug kartų jį apklausė, tačiau kaltės taip ir neįrodė. Tik 1991 m. išsigelbėjusi auka, Mikeas Mageu, pažiūrėjęs į Leigho nuotrauką patvirtino, jog į jį šovė būtent šis žmogus! Paklaustas, kodėl to nesakė anksčiau, vyrukas nustebo: "Tai, kad niekas niekada man nerodė jokių nuotraukų - tik klausinėjo vardų ir laiškų..." Tad, taip ir lieka neaišku, ar tai buvo neišaiškinami nusikaltimai, ar viena kvailiausių klaidų kriminalistikos istorijoje?

Mažosios "miss Amerika" mirtis
JonBenet Ramsey atrodo gimė tam, kad būtų laiminga. Šešiametė turtingo direktoriaus Johno ir buvusios "Miss Virginija" titulo laimėtojos, Patricios Paugh duktė buvo tikra gražuolė. O mama šį jos grožį ypač puoselėjo. Gyvenanti prabangiuose namuose mergaitė turėjo pilnas spintas originalių drabužių, nuolat dalyvavo įvairiausiuose grožio konkursuose kur, jei nelaimėdavo pagrindinio prizo, bent jau gaudavo apdovanojimus už puošnumą. Bet visa tai tragiškai baigėsi per pačias Kalėdas...
1996 m. gruodžio 25 d. Ramseyjai patys lankėsi svečiuose, grįžus namo pervargusi JonBenet buvo paguldyta miegoti, o kitą rytą jos kambary nebebuvo... Užtai buvo trijų puslapių ilgio laiškas, kuriame reikalaujama 118 000 USD išpirkos ir nesikreipti į policija, arba dukra tuoj pat bus nužudyta. Vis dėlto šeima į policiją kreipėsi, o vakare, taip ir nesulaukę žadėtojo pagrobėjų skambučio nusprendė atidžiai apžiūrėti savo namą ir vyno rūsy rado mažosios JonBenet kūną. Mergaitė buvo puošniai aprengta, jos burna užklijuota lipnia juosta, o kaklą veržė virvė, su kuria ji ir buvo pasmaugta. Prie kojų voliojosi barbės naktiniai...
Po atradimo kilus sąmyšiui buvo sėkmingai sunaikinti praktiškai visi įmanomi įkalčiai galėję padėti ištirti nusikaltimą. O žiniasklaida galutinai sugriovė tyrimą, apkaltinusi (ir net labai įtikinamai) JonBenet tėvą, kad tai jis prievartavo ir nužudė dukrą. Visuomenė, aišku, linkusi klausyti žurnaliūgų (kaip kitaip pavadinti žmones, kurie, pavyzdžiui, pavogė iš fotolaboratorijos mirusios šešiametės nuotraukas ir išspausdino jas žurnalo viršelyje (taip padarė "The Globe"), tad lygi šiol daug kas kaltina mergaitės tėvus. Tie ginasi, televizija rengia reportažus, o pačią auką atrodo visi ir užmiršo... O juk tai buvo tiesiog maža mergaitė, kurią mama per daug puošė, kuri šlapinosi į lovą, tikėjo Kalėdų seniu, tačiau taip niekada ir nepasivažinėjo tais metais jo padovanotu dviratuku...