[»] Miesto antikvariatas RPG
0.0349
KajaRPG:
Ačiū, - šyptelėjo ji senukui ir išėjo į >>sedrigo sapnų slėnį>>
[*]10.02.27|23:33|
OkuRPG:
..., tik kiek pakeista. – Sąžinė visada yra geriausiai kontroliuoja patį žmogų, - meiliai šypsojos jis, matydamas nepasitikėjimo kupinas akis. Senukas grįžo prie savo darbo stalo užsirašyti reikiamus popierius.
[*]10.02.27|21:36|
OkuRPG:
“Kokia nepatikli mergytė, argi burtai vykdomi tokiais metodais“, ironizavo Oku San matydamas jos mimiką, „ji nenutuokia, ką iš jos paėmiau“, visdar mįslingai mąstė jis, ir tarė: - Esu be galo dėkingas, - paėmė maišelį su retu akmeniu, kurio jo kolekcijoje dar nėra buvę, ir patenkintas šyptelėjo merginai, kuri atrodė kiek įsitempus, - Nesijaudink, mergaite, tau nieko nenutiko, - rūpestingai paliesdamas jos kairį petį tarė jis, ir sulig šiuo prisilietimu į josios širdį atgal įsiliejo ta pati gija,
[*]10.02.27|21:36|
KajaRPG:
- Tegu tai būna dovanėlė jums, už šią knygą, - tarė ji.
[*]10.02.27|20:47|
KajaRPG:
Senukas nežinojo, jog Kajos tai neveikia. - Čia ne tai, apie ką galvojate, - tarė ji, ir padavė į rankas senukui tą maišelį. Oku san atrišo jį, ir nustebęs tarė: - Nejaugi čia.. -Taip, tai jis,- šypsodamasi tarė Kaja.
[*]10.02.27|20:45|
OkuRPG:
... Kają taip, kad skrosdamas per jos kūną atrodė, kad braukia ne per merginą, o per orą, -duoklė tokiems dalykams yra kitokia, mažoji smalsuole, - lyg niekur nieko, jis paėmė iš jos savo atlygį mažą perregimą giją, ir įtrynė tarp delnų. Kaja stovėjo kaip stovėjusi, sukrėsta, bet nieko nejautė, kad prarado..
[*]10.02.27|20:18|
OkuRPG:
- Cha cha chach... Šmaikštuolė, - vaizdžiai ir šmaikščiai nusijuokė senukas, - jis net nepažvelgė į jos rankose laikomą maišelį, - čia visos knygos patenka ne šiaip sau, - pamerkė akį jis, - ir tavo irgi čia ne šiaip sau, - jis tai sakė žinodamas daugybę istorijų, kodėl knygos atsiranda būtent čia, ir kaip ilgai jos laukia savo šeimininko. Pagaliau pažvelgė į maišelį ir tarė, - pinigai yra nieko verti, - su šiais žodžiais Oku San kaip įgudęs kirpėjas ar fechtuotojas, mostelėjo pirštais per ...
[*]10.02.27|20:18|
KajaRPG:
- Sakykim, susigrąžinu, - sukikeno Kaja, ir padavė senukui mažą, seną, bet sunkų maišiuką.
Redaguotas: 02.27 11:36
[*]10.02.27|11:24|
OkuRPG:
Nubraukęs dulkes, padavė knygą merginai. - Tikiuos, jūs žinot ką darot, - pasakė Oku San ir nedelsęs paklausė, - skolinatės ar perkat? - savo brangių (labiau nematerialiai) knygų jis lengvai neatiduodavo, juolab prašaliečiam.
[*]10.02.27|11:22|
OkuRPG:
Jam pasidarė aišku kas ji ir kokia knyga šiai mergaitei reikalinga.. Oku kiek padelsęs ištraukė iš kišenės raktelį ir paėjėjęs prie atokesnių lentynų mostelėjo juo tarp senų nemagiškų knygų kažką murmėdamas, ir tarp jų išryškėjo daugybė permatomų vaiduokliškų bevardžių viršelių. Senukas paėmė vieną jų užčiuopdamas lyg orą perregimą viršelį ir rakteliu perbraukė per siūles. Jis gerai žinojo ką daro, nes tai buvo jo pareiga dirbti tokį darbą, o tai,kad šitai vyko prie žmonių akių, jis nesibaimino.
[*]10.02.27|11:14|
---
^ RPG
« Forumas
« Pagrindinis
---
© xneox.com