Jai pirmas kartas nutiko lovoje ;), kai ji buvo 17 metų. Dabar jai 19 metų.
Susitikom per draugo gimtadienį. Aplinka nebuvo man labai sava. Ir draugas labiau pažįstamas nei artimas žmogus. Pakvietė — atėjau, nes norėjau atsipalaiduot po sunkios savaitės. Na ką, nauji žmonės man ne problema, o kai dar visi šiek tiek įkaušę, tai greit tampama draugais. Ten ir sutikau Roką. Pašokom, pašnekėjom, pagėrėm. Na kaip visada. Nesitikėjau nieko ypatinga. Juk ne pirmas kartas, kai vakare atrodo, kad patinki vaikinui, o vėliau jo skambučio ir nesulauki. Su tuo buvau susitaikius. Rokas irgi mano numerio nepaprašė. Pati nesiūliau, nesu iš tų, kurios ant kaklo kabinas. Nors šis vaikinukas man išties patiko.
Visgi šis kartas buvo išimtis - po poros dienų, Interneto svetainėje jis susirado mane per mano draugus. Susirašinėjom. Susitikom. Draugystė. Daugiau nieko nenorėjau. Bet kaip sako liaudis – širdžiai neįsakysi.
Po pusės metų, o gal kiek vėliau mūsų santykiai pasiekė tokį lygį, kad sėdėdami vienas šalia kito jautėme, kaip gera, nors nieko nešnekėjom. Vos lietėmės rankom, bet girdėdami vienas kitu kvėpavimą jautėmės lyg vienas kūnas.
Nežinau ar tai meilė. Nežinau ar verta tikėti meile. Tiesiog labai stiprus jausmas. Artumas. Kai bučiniai tarsi elektros srove nutrenkia. Kai jo rankoms nuslydus kiek žemiau pagalvoji, kad jis skaito mintis ir žino kur liesti, kad būtų maloniausia.
Gulėjom šalia vienas kito. Manau apie tai kai dingo drabužiai niekam klausyti neįdomu. Jis glostė mano kūną. Smalsiai. Piršto neatitraukdamas nuo kūno paišė ratus aplink spenelius, bambą, grįždavo prie kaklo. Kartais pirštai nuslinkdavo pilvo apačia ir tada užvaldydavo noras ,kad jis paliestų mane ten. Ten kur dar nėra manęs lietęs. Pažinom kiekvieną vienas kito kūno lopinėlį. Niekur neskubėjom tiesiog mėgavomės ta akimirka. Vėliau Rokas prisipažino, jog nesitikėjo, kad nueisim iki galo. Bet aš parodžiau, kad to nebijau. „Tavo akys degė tokia aistra, jog aš maniau padarysiantis nusikaltimą, jei tau nesuteiksiu to ko trokšti“.
Kaitau vis labiau. Niekad neklausiau kiek merginų yra turėjęs. Bet kadangi buvo pora metų vyresnis numaniau kad ne „žalias“. Ir tai pasitvirtino šimtu procentų. Jis žinojo kur mane liesti, žinojo,kad dievinu,kai man bučiuoja delnus. Įkaitinęs mane beveik iki virimo temperatūros ir pats jau nebegalėdamas susilaikyti užsidėjo sargį. „ Nepersigalvojai?“. „Ne“. Po kelių sekundžių jau gailėjaus šių žodžių, kai malonumą pakeitė skausmas. Bet po kelių akimirkų viskas grįžo į savo vėžes. Žinoma viršūnės neapsiekiau, užteko to ,kad buvo malonu jausti jį viduje ir matyti jo pasitenkinimą. Džiaugiausi, kad tai padariau būtent su juo. Žinau, kad norėjo paimti mane greičiau, jog kiek galėdamas tvardėsi, kad tik man mažiau skaudėtų. Ačiū jam už tokį pirmą kartą.
Nesiseilėsiu ir nesakysiu, jog mes būsim kartu iki grabo lentos. Taip mes vis dar kartu. Jau du metai. Nespėlioju ateities. Gera kaip yra. O yra geriausia, ypač lovoje
---
[^] Atgal
[«] Skaitykla
© xneox.com